Aidas Užkuraitis
Pastaraisiais metais bene plačiausiai žiniasklaidoje pagarsintos, visoje Europoje nuskambėjusios,
bet iš Kauno kilusios Džerkinių grupuotės vadeiva Džeraldas Paulauskas, pravarde Džerka (g.
1968 m., būtent nuo jo vardo bei pravardės ir kilęs grupuotės pavadinimas), pasirodo, kad buvo
įsikūręs gerokai kuklesniame name bei naujos statybos daugiabutyje nei kadaise visoje Lietuvoje
karaliavusios Vilijampolėje susiformavusios Daktarų gaujos „klasikas“ Henrikas Daktaras arba
tiesiog Henytė.
Taip kalba vyresnio amžiaus kauniečiai savo akimis stebėję banditų siautėjimo laikais mieste
šeimininkavusias didžiausias grupuotes bei patyrę ekspertai, būsto pardavėjai, besidomintys
kriminalinio „elito” veikėjų nekilnojamojo turto objektais.
Tačiau šių eilučių autoriaus rankas pasiekė lygiai dvejus metus – 2024 – ųjų birželį Vilniaus
apygardos teismui perduotos Džerkinių bylos sensacingi puslapiai, kuriuose surinkti faktai
liudija, kad prieš patekdamas į teisėsaugos rankas Dž. Paulauskas nors Lietuvoje beveik
nebūdavo, bet mėgavosi nevaržoma prabanga Pietų Prancūzijoje, Nicoje. Na, o jo sugyventinė ir
dviejų vaikų motina turėjo milžinišką aistrą „Hermes“ firmos rankinių kolekcionavimui, už kurią
buvo paklotos net kelios dešimtys tūkstančių eurų.
Iš 30 tonų – iki šimtų kilogramų?
Prieš dvejus metus – 2024 m. birželį Vilniaus apygardos teisme buvo atversta Džerkinių gaujos –
byla : kaip įtariama, kauniečio Dž. Paulausko vadovaujamos gaujos nariai į ES valstybes ir iš jų
galėjo įvežti ir išvežti apie 30 tonų narkotikų, kurių kaina juodojoje rinkoje siekė iki 40 mln.
eurų. Tačiau neseniai kylo keistas klausimas, koks išties galėjo būti šio nusikalstamo veikimo
susivienijimo mastas, – naujienų portalo Alfa.lt duomenimis, šiuo metu Vilniaus apygardos
teisme nagrinėjamoje byloje gali figūruoti tik kaltinimai dėl maždaug 900 kilogramų hašišo,
kuriuos gaujos nariai per keletą kartų bandė iš Ispanijos išgabenti į Lenkiją, o iš ten – į Rusiją.
Kai 2022 m.
Europolo direktore Catherine de Bolle Vilniuje, Policijos departamento pirmame aukšte,
skambiai pranešė apie iki tol menkai pažįstamos, tačiau daug metų netrukdomai veikusios Kauno
Džerkinių gaujos sutriuškinimą, kalbėta apie dešimtis tonų narkotinių medžiagų.
Tuomet skelbta, kad sulaikyti 13 gaujos narių, iš jų 7 – Lietuvoje, o likusieji buvo išsibarstę
kitose Europos Sąjungos (ir ne tik) valstybėse. „Šis nusikalstamas susivienijimas įvykdė daugiau
nei 30 tonų narkotikų kontrabandą į ES ir iš jos šalių. Didmeninė kaina juodojoje rinkoje siekia
iki 40 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje skelbė Lietuvos ir užsienio teisėsaugininkai.
Praėjo keleri metai ir 2024 m. gegužę Generalinė prokuratūra paskelbė, kad Džerkinių
nusikalstamo susivienijimo byla perduodama teismui, kaltinimai joje pareikšti 16 asmenų .
Tačiau šiame pranešime minimi narkotikų kiekiai sumenko kone perpus – 2022 m. kalbėta apie
maždaug 30 tonų narkotikų, o 2024-aisiais jau liko tik 13 tonų.
„Šio nusikalstamo susivienijimo keltą grėsmę ir 2014–2022 m. įvykdytų nusikaltimų sunkumą
liudija baudžiamosios bylos duomenys apie beveik 13-a tonų narkotinių ir psichotropinių
medžiagų, jų kontrabandą, neteisėtą disponavimą 8 šaunamaisiais ginklais, kelias dešimtis
įtrauktų bendrininkų, kurie organizavo ir vykdė atskiras nusikalstamas veikas nebūdami šio
nusikalstamo susivienijimo nariais, bei milijonines pajamas“, – rašoma prokuratūros pranešime
apie teismui perduotą rezonansinę bylą.
Tačiau šiuo metu, Alfa.lt žiniomis, Džerkinių vyrų byloje jau kalbama apie dar mažesnį
narkotikų kiekį – grupuotės lyderiams laikomiems D. Paulauskui , Valdemarui Raudoniui, Nerijui
Tautvydui ir kitiems tariamiems ar esamiems bendrininkams tenka aiškintis dėl keliais etapais
vykdytos mažiausiai 879 kilogramų kanapių dervos kontrabandos, įvertintos 2,27 mln. eurų.
Daugiau skaityti čia:
https://www.alfa.lt/aktualijos/nusikaltimai-ir-nelaimes/dzerkiniu-bylos-misle-is-desimciu-tonu-
narkotiku-liko-tik-simtai-kilogramu-hasiso/399036/
Minėtas hašišas krovininiais automobiliais ir kitu transportu buvo gabenamas iš Ispanijos į
Lenkiją, iš Lenkijos per Baltarusiją pasiekė Rusiją. Džerkiniai , bylos duomenimis, Rusijoje
realizavo apie 634 kilogramus kanapių dervos ir gavo mažiausiai 3,8 mln. eurų, o dalis krovinio
buvo sulaikyta Lenkijoje.
Šių metų birželio pradžioje Vilniaus apygardos teismas vėl grįžo prie labiausiai paskutiniais
metais išgarsintos Džerkinių gaujos bylos, tačiau jos nagrinėjimą teko atidėti – dėl sveikatos
problemų neatvyko du kaltinamieji, tačiau šių advokatai kol kas nepateikė dokumentų, kad jų
klientai išties susidūrė su sveikatos problemomis.
Anot bylai pirmininkaujančios teisėjos Ugnės Gailiūnienės, per kelerius metus, kol nagrinėjama
byla, buvo surengti 95 posėdžiai, tačiau tik keturiuose iš jų dalyvavo visi proceso dalyviai.
Kaip pabrėžė teisėja, tokiu tempu bylos nagrinėjimas gali tęstis dar ilgus metus. Patys Džerkiniai
nelaisvėje laiką leidžia nuo 2022 – ųjų pabaigos, taigi, beveik jau ketverius metus. Tik priminsiu,
kad prieš keletą metų panaši situacija buvo susiklosčiusi ir kitiems, šiuo metu jau nuteistiems ir
nelaisvės vietose esantiems kitos Kauno grupuotės – Kamuolinių veikėjams. Jie po daugiau nei
ketverių metų praleistų už grotų, nes nespėta juos nuteisti, buvo tiesiog išleisti į laisvę. Sugrįžę
jie į teismo posėdžius vaikščiojo iš namų. O kai kurie net nelaukė jiems skirtų nuosprendžių –
pavyzdžiui Tomas Gaidanka ir dar vienas Kamuolinių veikėjas 2025 – ųjų kovą tiesiog nusiplėšė
apykojes ir kažkur pasislėpė.
Nuo Kauno – iki Nicos
Nors buvo skelbiama, kad Džerkinių vyrai buvo itin pasiturintys, sukaupę pasakiškus pinigus bei
turtus, bet tai gerokai prasilenkia su tikrove. Kalbant apie bet kokius legalius ar pusiau legaliai
sukauptus turtus, bene geriausiai viską atskleidžia tikrieji faktai ir skaičiai.
Pats metas pažvelgti į Džerkinių gaujos boso Dž. Paulausko turtus. Nuo 2022 metų lapkričio 22
– osios kartu su kitais bendrininkais net iš kelių skirtingų šalių įtariamuoju tapęs ir už grotų
atsidūręs Dž. Paulauskas kadaise pagrindiniais tapusius savo namus įsirengė Kaune,
Romainiuose, J. Semaškos gatvėje, netoliese Raudondvario plento bei Lampėdžių ežero.
Tiesa, teisme nagrinėjamoje Džerkinių bylos medžiagoje skelbiama, kad ilgus metus nematomu
laikytas kriminalinio pasaulio veikėjas turėjo ne vieną būstą ir ne vien tiktai Lietuvoje. Kai
kuriuose bylos dokumentuose pažymėta Dž. Paulausko deklaruota gyvenamoji vieta yra ne tik
minėtas nuosavas namas, bet ir butas Kalnų gatvės 56 A numeriu pažymėtame daugiabutyje, nuo
kurio atsiveria puikus vaizdas į Daktarų bei kitų kruvinųjų 90 – tųjų Kauno kriminalinių šulų
tėvoniją – Vilijampolę.
Bet nepaisant „gyvenimo ant popieriaus” net keliuose skirtinguose objektuose gimtajame Kaune,
prieš patekdamas į teisėsaugos rankas Džerkinių lyderis gyveno ir švelniu klimatu mėgavosi
apsistojęs ne vien tiktai Rusijos turčių pamėgtoje vietoje – Pietų Prancūzijos kurorte Nicoje.
Tenai jis nuomavosi ir su sugyventine keitė net kelis adresus, kol galiausiai apsistojo visai
netoliese Nicos Promenados – ilgo ir plataus bei turistų itin pamėgto pėsčiųjų tako, šalia
Viduržiemio jūros.
Iki plačiai nuskambėjusio Džerkinių sulaikymo – 2022 – ųjų lapkričio pabaigoje, tarptautinės
operacijos pavadintos „Joker” metu Dž. Paulausko arba Džerkos suformuotos gaujos narių
judėjimus Lietuvoje ir kitose Europos šalyse stebėjo net 11 užsienio šalių, Europolo pareigūnai.
Kaip oficialiai skelbta, šito tyrimo metu paaiškėjo, kad kartu su lietuviais kriminalistais veikė ir
Lenkijos, Čekijos, Ispanijos, Slovakijos, Vokietijos bei Libano organizuotoms gaujoms
priskiriami asmenys.
Dž. Paulauskas kaltinamas tuo, kad organizavo Džerkinių ginkluotą nusikalstamą susivienijimą
ir jam vadovavo, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizavo
kvaišalų – kokaino ir marihuanos kontrabandą. Tiesa, jau ne vieneris metus iš Džerkinių vyrų
gynėjų pusės sklinda kalbos, kad teisėsaugininkams nepavyko surinkti pakankamų įrodymų, mat
viskas šioje byloje paremta tiktai slapyvardžiais pasirašinėjusių žmonių susirašinėjimais bei
sunkiai suprantamomis koduotomis žinutėmis mobiliaisiais telefonais, į kuriuos buvo integruota
Europolo specialistų prieš trejus metus nulaužta šifruoto bendravimo programėlė „Sky ECC”.
Daugiau apie šią operaciją jau prieš keletą metų skelbė DELFI:
https://www.delfi.lt/plius/pasaulis/jo-varda-gangsteriai-isimins-ilgam-lietuvis-su-ftb-ir-europolu-
nokautavo-milziniska-nusikalteliu-tinkla-86775229
Prabangus gyvenimas Nicoje
Prancūzijos specialiųjų tarnybų agentai nustatė, kad gyvendamas Pietų Prancūzijoje kone
kasdieną ankstyvą popietę Dž. Paulauskas ir jo gyvenimo moteris, dviejų vaikų motina Dalia
Grikštaitė dažnai lankydavosi Nicos restoranuose ir prabangiuose aukštosios mados, papuošalų
butikuose („Louis Vuitton”, „Cartier”) Rue de France rajone ir žaliajame miesto kvartale.
Lietuvių porą akylai stebėję žvalgybininkai užfiksavo, kad Dž. Paulauskas kartais visai dienai
išvykdavo į netoliese esančio Monako kurorto kazino rajoną, kuriame buvo pamėgęs palošti. Jis
dažniausiai už visas paslaugas ir pirkinius atsiskaitinėjo tiktai grynaisiais pinigais.
Stebint Džerką buvo nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2021-ųjų lapkričio 5-osios Dž.
Paulauskas turėjo 26 skrydžius iš Nicos. Tai buvo kelionės į Lietuvą, Latviją, Ispaniją, Rusiją ir
Nyderlandus.
Tarptautinės seklių pajėgos pastebėjo, kad nuo 2021 m. lapkričio buvo nustatytos dvi Dž.
Paulausko ir jo sugyventinės gyvenamosios vietos. Pirmoji Cap D’Ail miestelyje užfiksuota nuo
2019 m. O antroji Nicos mieste, Chemin des Vinaigriers, parcblanche de Castille. Tiesa, ant
kalno pastatytas kotedžas nors turėjo įspūdingą vaizdą į Viduržiemio jūrą, bet nebuvo labai
išvaizdus. Be to, susisiekimo atžvilgiu nebuvo ir patogus, nes tarkime, automobiliu važiuojant
nuo lietuvių išnuomoto kotedžo iki pačiame Nicos centre – Promenadoje esančio gerai žinomo
prabangaus viešbučio „Le Negresco” kelionė užtrukdavo beveik iki pusvalandžio.
Taigi, paskutiniais metais iki sulaikymo Džerka su šeimyna buvo įsikūręs arčiau Nicos centro –
Avenue Marie – Christine 5 adresu pažymėtame atskirame nuosavame name su uždaru sodu. Vos
keli žingsniai iki garsiojo Nicos dailės muziejaus. Nuo minėtos namo vietos Nicos Promenadą ir
paplūdimio barus pėsčiomis būdavo galima pasiekti vos per 15 minučių. Verta pažymėti, kad
Džerkinių vadeiva Pietų Prancūzijoje neturėjo nuosavo nekilnojamojo turto, o gyveno kaip
nuomotojas.
Šeimoje – griežta taisyklė: neklausinėti
Du Dž. Paulausko ir D. Grikštaitės vaikai mokėsi tarptautinėje Nicos mokykloje. Šioje mokymo
įstaigoje nuo 2018 iki 2020 m. buvo palikta keletas kontaktinių duomenų, kad būtų galima
susisiekti su tėvais nelaimės atveju. Tarp jų buvo vieno iš Džerkinių gaujos bylos kaltinamųjų –
Rusijos piliečio Olego Kravchenko kontaktai.
Dž Paulauskas naudojosi visureigiu „Mercedes – Benz GLC” vokiškais registracijos numeriais.
Nei Dž. Paulauskas, nei D. Grikštaitė nebuvo deklaruoti kaip darbdaviai ar darbuotojai
Žydrajame Prancūzijos krante.
Keletą 2022 metų mėnesių teisėsaugos sekliai aktyviai klausėsi D. Grikštaitės telefoninių
pokalbių. Šiuo laikotarpiu D. Grikštaitė daugiausia bendravo su lietuve Violeta J. Iš bendravimo
pastebėta, kad abi lietuvės turėjo labai didelį mėnesinį biudžetą ir maudėsi prabangoje.
Tai buvo išvykos, sportas, masažai, prabangių mados ženklų parduotuvės, restoranai, sveikatos ir
plastinių operacijų paslaugos, slidinėjimo atostogos. Sekliai savo pažymose pabrėžė, kad nors
Violeta J. dirbo „Hermes” firmos butike Monake, tačiau D. Grikštaitė neturėjo jokio deklaruoto
pajamų šaltinio, jos kasdienis gyvenimas apsiribodavo tiktai prabangiu laisvalaikiu.
Stebėdami moterų susirašinėjimus žinutėmis sekliai pamatė, kad viename iš pranešimų Violeta J.
Dž. Paulauską vadino Džerka ir pasakė, kad jis dingo mėnesiui ar net pusantro mėnesio laikui.
Kitoje žinutėje Violeta J. nurodė, kad nenori, jog į gimtadienį būtų pakviestas Dž. Paulauskas,
nes „jis yra iš nusikalstamo pasaulio“. O dar kitame seklių užfiksuotame pokalbyje Violeta J.
netgi aiškina, kad Dž. Paulauskas „save laiko pavojingesniu už „Kamuolinį“.
Tą patį laikotarpį buvo reguliariai kontroliuojami ir Dž. Paulausko bei D. Grikštaitės
automobilyje „Mercedes Benz” vykę pokalbiai. Sekliai pastebėjo, kad Dž. Paulauskas įtariai
vertino tai, kas vyko jo automobilyje, ir buvo įsitikinęs, kad jo nuolat klausomasi. Užfiksuotuose
pokalbiuose buvo daug kalbama apie pinigus. Pažymėta, kad važiuojant automobiliu netgi
vaikams buvo draudžiama kalbėti telefonu ar klausinėti apie tėvo veiklą.
„Hermes” rankinių fanė
Prancūzijos nacionalinės žandarmerijos Marselio tyrimo skyriaus pareigūnai 2022 m. lapkričio
22 – ąją, masinių kratų metu, per kurią buvo krečiami visi Džerkinių vyrų namai ne tik
Lietuvoje, bet ir keliose užsienio šalyse, Dž. Paulausko išnuomotame name Nicoje aptiko
nemažai vertingų daiktų su gerai žinomais ir itin geidžiamais prabangos prekių vardais.
Per šią kratą buvo surasti ir paimti pinigai, garsiausių ir prabangiausių mados namų drabužiai,
avalynė ir aksesuarai, papuošalai, laikrodžiai. Ant daugelio jų buvo tokios etiketės, kaip „Louis
Vuitton”, „Zimmerman”, „Balmain”, „Zilli“, „Hermes”, „Gucci” ar „Rolex”.
Kratos metu pareigūnai Nicoje aptiko įspūdingą Džerkos moters prabangių moteriškų rankinių
kolekciją. Šalia jų ir mokėjimo dokumentus prancūzų kalba. Lietuvės drabužinėje kriminalistai
aptiko ne vieną itin brangią ir pasaulyje mados lydere tapusios „Hermes” firmos rankinę, kurių
dokumentuose kainos buvo pažymėtos nuo 9 000 iki daugiau nei 10 000 tūkstančių eurų. O viena
rankinė kainavo ir daugiau nei 19 tūkst. eurų. Tiesa, pirkimo dokumentuose buvo rašoma, kad už
minėtas rankines atsiskaityta tiktai grynaisiais pinigais.
Buvo nustatytas ir 2017 m. vasarą vykęs D. Grikštaitės susirašinėjimas su drauge Sveta, kur
Džerkos mylimoji žinutėmis teiraujasi apie 10 ir 16 tūkst. eurų vertės kito moterų itin geidžiamos
firmos „Chanel” rankinių įsigijimą.
Į pareigūnų klausimą, jog metinis Nicos mokyklos mokestis už du vaikus sudaro daugiau nei 35
tūkst. eurų ir iš kur tam yra skirtos lėšos mokėti kasmet, D. Grikštaitė atsakė, kad jei vyras moka,
vadinasi turi pinigų.
Kaip liudytoja apklausta viena Dž. Paulausko gyvenimo moters giminaitė pareigūnams prasitarė,
jog praeityje Džerka turėjo problemų dėl narkotikų, todėl net D. Grikštaitės motina prieštaravo
dukters draugystei su juo, tačiau moteris neklausė. Anot jos, maždaug 2015 – 2016 metais Dž.
Paulauskas ir D. Grikštaitė išvyko iš Kauno gyventi į Ispaniją, o iš jos persikraustė į Nicą,
Prancūzijoje. D. Grikštatė būdama Ispanijoje ir Prancūzijoje niekur nedirbo. Moteris buvo
įdarbinta Lietuvos bendrovėje „Naujasis Nevėžis“, bet realiai tenai nieko nedirbo.
Atliekant kratas Dž. Paulausko nuosavame name Kaune, J. Semaškos gatvėje taip pat buvo
aptikta nemažai originalių papuošalų ir brangių laikrodžių. Džerkos valdose buvo surastas kaklo
papuošalas „Boucheron”, kuris įvertintas 293 000 eurų, tos pačios firmos auskarai – 155 000
eurų, moteriškas laikrodis „Hublot” – 16 800 eurų, vyriškas „Hublot” laikrodis, kurio kaina buvo
5 600 eurų.
