Šildymo sąskaitos šiemet gali nemaloniai nustebinti: tačiau dalis Lietuvos gyventojų turi vieną didelį pranašumą

Artėjant šalčiausiems metų mėnesiams, Lietuvos gyventojams siunčiama neraminanti žinia – šildymas šį sezoną gali gerokai pabrangti. Specialistų prognozėse minimas net 20–30 procentų kainų augimas. Tačiau ne visų daugiabučių gyventojai pajus vienodą finansinę naštą. Kai kuriuose namuose įdiegta technologija jau padėjo sumažinti šilumos suvartojimą beveik trečdaliu, o sutaupytos sumos siekia tūkstančius eurų.

Prasidėjus 2026–2027 metų šildymo sezonui, daugelis gyventojų su nerimu laukia pirmųjų sąskaitų.

Brangstant šilumos energijai, net ir įprastas buto šildymas gali pareikalauti didesnės šeimos biudžeto dalies.

Ypač jautriai tokius pokyčius gali pajusti senjorai, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai ir šeimos, kurioms šildymo išlaidos jau anksčiau sudarė nemažą finansinę naštą.

Tačiau paaiškėjo, kad kai kurių daugiabučių gyventojai turi svarbų pranašumą.

Ir tam nebūtinai reikėjo renovuoti visą pastatą.

Šildymas gali brangti iki 30 procentų: tačiau sąskaitas lemia ne vien kaina

Šį sezoną specialistai prognozuoja, kad daliai gyventojų šildymo išlaidos gali būti 20–30 procentų didesnės.

Vis dėlto toks augimas nėra garantuotas kiekvienam namų ūkiui.

Galutinė suma priklausys nuo šilumos tarifo konkrečioje savivaldybėje, lauko temperatūros, pastato energetinių savybių ir suvartoto šilumos kiekio.

Būtent pastarasis veiksnys dažnai lieka nepakankamai įvertintas.

Du panašaus dydžio butai skirtinguose daugiabučiuose gali turėti labai nevienodas šildymo sąskaitas.

Priežastis nebūtinai susijusi su gyventojų įpročiais.

Viename name šiluma gali būti naudojama efektyviai, o kitame dalis jos sunaudojama dėl netinkamai sureguliuotos sistemos.

Todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne tik šilumos gamybos kainai, bet ir tam, kaip ji paskirstoma pastato viduje.

Netikėtas sprendimas: sutaupyti galima ir be viso namo renovacijos

Dažniausiai kalbant apie mažesnes šildymo sąskaitas pirmiausia prisimenama daugiabučių renovacija.

Apšiltintos sienos, pakeisti langai ir sutvarkytas stogas iš tiesų gali gerokai sumažinti šilumos poreikį.

Tačiau tai nėra vienintelis būdas.

Pastatų priežiūros bendrovės „Mano BŪSTAS“ specialistai atkreipia dėmesį į modernizuotus šilumos punktus.

Šilumos punktas yra pastato inžinerinės sistemos dalis, padedanti reguliuoti iš centralizuoto tinklo gaunamos šilumos tiekimą namui.

Senesnės sistemos ne visuomet pakankamai tiksliai reaguoja į besikeičiančią lauko temperatūrą.

Dėl to pastatas gali suvartoti daugiau energijos, nei iš tikrųjų reikia.

Automatizuotas šilumos punktas leidžia tiksliau valdyti šildymą.

Pavyzdžiui, lauke atšilus sistema gali sumažinti šilumos tiekimą, o temperatūrai nukritus – jį padidinti.

Taip siekiama palaikyti tinkamą patalpų temperatūrą be nereikalingo energijos vartojimo.

Skaičiai nustebino: kai kuriuose namuose sutaupoma iki 30 procentų

„Mano BŪSTO“ produkto vadovas Robertas Jasmontas nurodo, kad modernizuoti ir tinkamai valdomi šilumos punktai vidutiniškai gali padėti sutaupyti iki 15 procentų šilumos.

Tačiau kai kuriuose daugiabučiuose pasiekiami dar didesni rezultatai.

Bendrovės pateiktais duomenimis, atskiruose namuose šilumos suvartojimą pavyko sumažinti 20–30 procentų.

Tai jau reikšmingas skirtumas.

Pavyzdžiui, jeigu daugiabučio gyventojas anksčiau už tam tikro laikotarpio šildymą mokėdavo 150 eurų, 15 procentų mažesnis suvartojimas, esant tokiam pačiam šilumos tarifui ir panašioms sąlygoms, teoriškai reikštų maždaug 22,50 euro mažesnes išlaidas.

Tačiau būtina atsižvelgti į vieną aplinkybę.

Mažesnis šilumos suvartojimas nebūtinai reiškia, kad galutinė sąskaita šiemet bus mažesnė nei pernai.

Jeigu šilumos kaina padidės, sutaupymas gali tik iš dalies kompensuoti brangimą.

Vis dėlto gyventojai, kurių namuose šiluma naudojama efektyviau, gali išvengti dar didesnių išlaidų.

Kaune užfiksuotas išskirtinis rezultatas: gyventojai sutaupė tūkstančius

PRAĖJUSIO ŠILDYMO SEZONO REZULTATAI

Naujakurių g. 84, Kaunas

31,5 %

Mažesnis suvartojimas

5 817 € sutaupymas

Pramonės pr. 85, Kaunas

29,2 %

Mažesnis suvartojimas

7 666 € sutaupymas

Vienas ryškiausių pavyzdžių užfiksuotas Kaune, Naujakurių gatvės 84-ajame name.

Bendrovės pateiktais duomenimis, praėjusį šildymo sezoną šio daugiabučio šilumos suvartojimas, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumažėjo net 31,5 procento.

Apskaičiuota, kad namo gyventojai per sezoną sutaupė 5 817 eurų.

Tai nėra vieno buto sutaupyta suma – ji apskaičiuota visam daugiabučiui.

Dar vienas reikšmingas rezultatas pasiektas Pramonės prospekto 85-ajame name.

Čia šilumos suvartojimas sumažėjo 29,2 procento, o bendras gyventojų sutaupymas siekė 7 666 eurus.

Tokie skaičiai parodo, kokią reikšmę gali turėti tinkamai valdoma pastato šildymo sistema.

Tačiau šie rezultatai yra konkrečių namų duomenys, o ne visiems daugiabučiams garantuojamas sutaupymas.

Vertinant pokyčius svarbu atsižvelgti ir į skirtingų sezonų oro sąlygas bei kitus veiksnius.

Vilniuje taip pat užfiksuotas įspūdingas pokytis

Kaunas nėra vienintelis miestas, kuriame modernizuotos šildymo sistemos davė pastebimų rezultatų.

Vilniuje, Šviesos gatvės 6-ajame name, šilumos suvartojimas sumažėjo 30,15 procento.

Bendrovės duomenimis, šio namo gyventojai sutaupė 1 774 eurus.

Nors piniginė suma mažesnė nei minėtuose Kauno daugiabučiuose, procentinis rezultatas išlieka reikšmingas.

Skirtingų namų sutaupytų sumų negalima tiesiogiai lyginti neįvertinus jų dydžio, butų skaičiaus ir ankstesnio energijos vartojimo.

Dideliame daugiabutyje net ir nedidelis procentinis sutaupymas gali sudaryti didelę bendrą sumą.

Mažesniame name panašus procentinis pokytis gali reikšti kuklesnę piniginę naudą.

Kurie miestai pirmauja? Skirtumai tarp Lietuvos regionų – nemaži

„Mano BŪSTAS“ paskelbė duomenis, kokia dalis bendrovės prižiūrimų daugiabučių šilumos punktų jau modernizuota.

Miestas arba regionas	Modernizuota
Vilnius	99 %
Šiaulių ir Radviliškio regionas	85 %
Klaipėda ir Vakarų regionas	80 %
Kaunas	77 %

Duomenys apima tik bendrovės „Mano BŪSTAS“ prižiūrimus namus, o ne visus šių miestų daugiabučius.

Ryškiausiai išsiskiria Vilnius, kuriame, bendrovės duomenimis, modernizuota beveik visa jos prižiūrimų namų šilumos punktų infrastruktūra.

Kaune modernizuotų šilumos punktų dalis taip pat didelė, tačiau dar yra erdvės tolesniems atnaujinimams.

Šie skaičiai svarbūs todėl, kad šilumos punkto modernizavimas gali būti vienas iš žingsnių siekiant sumažinti daugiabučio eksploatavimo išlaidas.

Vis dėlto vien modernizavimo faktas negarantuoja maksimalaus efektyvumo.

Didelę reikšmę turi ir tai, kaip sistema sureguliuota bei prižiūrima.

Nauja technologija leidžia šildymą reguliuoti net nuotoliniu būdu

Šilumos punktų modernizavimas – tik viena pokyčių dalis.

Vis daugiau daugiabučių šildymo sistemų prijungiama prie nuotolinio valdymo sprendimų.

Tokiu atveju specialistai gali stebėti sistemos veikimą realiu laiku.

Jie mato temperatūros pokyčius, įrangos darbo parametrus ir kitus rodiklius.

Pastebėjus nukrypimus, nustatymus galima koreguoti nelaukiant, kol gyventojai pradės skųstis pernelyg karštais ar šaltais radiatoriais.

Toks valdymas ypač aktualus permainingais rudens ir pavasario orais.

Kai dieną lauke gerokai atšyla, o naktį temperatūra nukrinta, šildymo poreikis gali smarkiai keistis.

Tinkamai veikianti automatika padeda į šiuos pokyčius reaguoti tiksliau.

Bendrovės duomenimis, nuotolinio valdymo galimybėmis jau naudojasi 56 procentai jos klientų.

Vilniuje išmaniai valdomų šilumos punktų dalis siekia beveik 90 procentų.

Kaune tokia galimybė įrengta 53 procentuose, o Klaipėdoje ir Vakarų regione – 51 procente bendrovės prižiūrimų daugiabučių.

Kaip sužinoti, ar jūsų namas gali mokėti mažiau?

Gyventojams, norintiems išsiaiškinti savo daugiabučio šildymo sistemos būklę, pirmiausia verta kreiptis į namo administratorių arba bendrijos pirmininką.

Svarbu išsiaiškinti, ar pastate įrengtas automatizuotas šilumos punktas ir ar jis tinkamai sureguliuotas.

Taip pat galima pasidomėti, ar šildymo sistema valdoma nuotoliniu būdu.

Jeigu namo šilumos punktas senas, verta paprašyti specialistų įvertinti jo modernizavimo galimybes.

Prieš priimant sprendimą dėl investicijų svarbu žinoti ne tik galimą sutaupymą, bet ir darbų kainą bei atsipirkimo laikotarpį.

Kai kuriuose pastatuose didesnį poveikį gali turėti šildymo sistemos balansavimas, kituose – šilumos punkto atnaujinimas ar kompleksinė renovacija.

Universalus sprendimas visiems daugiabučiams neegzistuoja.

Šildymo kompensacijos – dar viena galimybė sumažinti išlaidas

Net ir efektyviai šildomame daugiabutyje sąskaitos gali būti sunkiai pakeliamos mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

Tokiais atvejais svarbu pasidomėti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis.

Teisė į kompensaciją priklauso nuo namų ūkio pajamų, turto ir kitų teisės aktuose nustatytų aplinkybių.

Kompensacija gali būti aktuali ne tik senjorams, bet ir dirbantiems mažesnes pajamas gaunantiems asmenims ar šeimoms.

2026–2027 metų šildymo sezonui dalis kompensacijų skyrimo sąlygų tapo palankesnės.

Pavyzdžiui, padidinti tam tikri vertinamo turto piniginių lėšų normatyvai, o kai kuriems ne visą darbo dieną dirbantiems asmenims supaprastintos sąlygos.

Prašymus galima teikti savivaldybėje arba per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

Svarbu nelaukti, kol susikaups didelės skolos, ir iš anksto pasidomėti galimybe gauti pagalbą.

Viena dažna klaida gali kainuoti papildomus eurus

Gyventojai neretai mano, kad šildymo sąskaitos dydį lemia tik šilumos tiekėjas.

Tačiau centralizuotai šildomame daugiabutyje labai svarbi ir paties pastato būklė.

Net jei du namai moka vienodą kainą už kilovatvalandę šilumos, jų sąskaitos gali gerokai skirtis.

Viename pastate šiluma gali būti paskirstoma tolygiai, o kitame dalis butų gali būti perkaitinami, kol kituose gyventojai skundžiasi šalčiu.

Tokiais atvejais vien temperatūros sumažinimas nebūtinai išsprendžia problemą.

Kartais reikia profesionaliai subalansuoti visą sistemą.

Taip pat svarbu, kad gyventojai savavališkai nekeistų bendros namo šildymo įrangos nustatymų.

Tokie veiksmai gali pabloginti šildymo kokybę kituose butuose.

Brangesnis sezonas dar nereiškia vienodai didelių sąskaitų

2026–2027 metų šildymo sezonas daugeliui Lietuvos gyventojų gali tapti finansiškai sudėtingesnis.

Tačiau paskelbti daugiabučių duomenys rodo, kad šilumos vartojimo efektyvumas gali turėti didelę įtaką galutinėms išlaidoms.

Kaune užfiksuoti atvejai, kai šilumos suvartojimas sumažėjo beveik trečdaliu, o bendras gyventojų sutaupymas siekė tūkstančius eurų.

Tai nėra pažadas, kad kiekvienas modernizuotas daugiabutis pasieks tokius pat rezultatus.

Vis dėlto ši patirtis atskleidžia svarbią galimybę: norint mokėti mažiau už šildymą, kartais reikia ne vien ieškoti pigesnės šilumos, bet ir pasirūpinti, kad namas jos be reikalo nešvaistytų.

Gyventojams verta jau dabar pasidomėti savo daugiabučio šildymo sistemos būkle, galimais modernizavimo sprendimais ir teise į kompensacijas.

Nes artėjant šalčiausiems mėnesiams net ir palyginti nedidelis energijos sutaupymas gali tapti reikšminga pagalba šeimos biudžetui.