Aidas Užkuraitis
Dyzelinas po 3 eurus už litrą daugeliui Lietuvos vairuotojų skambėtų kaip itin blogas scenarijus.
Tačiau Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus perspėja – net tokia kaina nebūtinai būtų didžiausia problema.
Kur kas rimtesnis scenarijus būtų toks, kai degalinėse klausimas taptų ne „kiek kainuoja?“, o „ar dyzelino apskritai yra?“
Ekonomisto teigimu, Europoje egzistuoja struktūrinė dyzelino pasiūlos problema, o dabartiniai naftos tiekimo sutrikimai situaciją dar labiau komplikuoja.
Ir jeigu keli svarbūs tiekimo kanalai neatsistatytų, pasekmes galėtų pajusti ne tik vairuotojai.
Dyzelinas kai kur jau pasiekė 2,40 euro
Degalų kainos Lietuvoje ir taip išlieka skausmingos.
A. Bartkui kalbant LRT televizijos laidoje „Dienos tema“, dyzelino litras kai kur jau kainavo apie 2,40 euro, o benzinas buvo perkopęs 2 eurų ribą.
Tačiau ekonomistas siūlo žiūrėti ne vien į skaičius degalinių švieslentėse.
Jo teigimu, didesnė problema gali atsirasti tuomet, jeigu Europai pradės fiziškai trūkti dyzelino.
„Problema yra ne kaina“
A. Bartkus perspėjo, kad svarbiausias klausimas dabar yra ne tai, kiek kainuos litras degalų.
Svarbiausia – ar jų pakaks.
Jo vertinimu, sutrikęs Saudo Arabijos naftos tiekimas gali sukelti grandininę reakciją.
Jeigu Saudo Arabijos tiekimas greitai grįžtų į ankstesnį lygį, blogiausio scenarijaus būtų galima išvengti.
Tačiau jeigu sutrikimai užsitęstų, situacija taptų gerokai sudėtingesnė.
Kodėl negalima tiesiog nusipirkti kitos naftos?
Atrodytų, sprendimas paprastas.
Jeigu naftos nepavyksta gauti iš vienos valstybės, ją galima pirkti iš kitos.
Tačiau A. Bartkus atkreipia dėmesį į svarbią techninę detalę.
Naftos perdirbimo gamyklos yra pritaikytos dirbti su tam tikromis naftos rūšimis ir jų chemine sudėtimi.
Todėl vieno tiekėjo naftos ne visada galima iš karto pakeisti bet kokia kita rinkoje esančia žaliava.
Jeigu dideli Saudo Arabijos klientai pradėtų vienu metu ieškoti tinkamos alternatyvos, konkurencija dėl tos pačios rūšies naftos smarkiai išaugtų.
Kartu galėtų kilti ir jos kaina.
Ekonomistas įvardijo dar vieną pavojų
Europai svarbus ne tik žalios naftos tiekimas.
Žemynas susiduria ir su struktūriniu dyzelino deficitu.
A. Bartkus aiškino, kad net sudėtingose naftos perdirbimo gamyklose iš visos perdirbamos žaliavos tik dalis virsta dyzelinu.
Todėl Europai dalį reikalingo dyzelino tenka importuoti.
Jeigu sumažėtų arba nutrūktų papildomas importas, pasiūlos problema galėtų tapti dar aštresnė.
Tada 3 eurai už litrą nebebūtų svarbiausias klausimas
Būtent čia ir slypi pagrindinis ekonomisto perspėjimas.
Jeigu degalų yra, labai aukšta jų kaina skaudžiai smogia žmonių ir verslo finansams.
Tačiau fizinis trūkumas sukelia kitokią problemą.
Dyzelinas reikalingas ne tik lengviesiems automobiliams.
Jį naudoja sunkvežimiai, žemės ūkio technika ir didelė dalis logistikos sektoriaus.
Tai reiškia, kad degalų trūkumo poveikis gali persikelti į daugelį kitų ekonomikos sričių.
Pirmiausia pajustų logistika ir žemės ūkis
Jeigu dyzelino pradėtų fiziškai trūkti, prioritetų klausimas taptų labai svarbus.
Ūkininkams degalai reikalingi technikai.
Vežėjams – sunkvežimiams.
Prekybos sektoriui – prekėms pristatyti.
Todėl kalbama ne vien apie tai, kiek vairuotojui kainuotų pripildyti automobilio baką.
Dyzelino pasiūlos sutrikimas galėtų paveikti visą tiekimo grandinę.
Nuskambėjo net kalbos apie normavimą
A. Bartkus iškėlė ir gerokai griežtesnio scenarijaus galimybę.
Jeigu Europoje struktūrinis dyzelino deficitas dar labiau išaugtų ir sumažėtų importas, jo vertinimu, galėtų tekti svarstyti degalų vartojimo ribojimo priemones.
Tai nėra paskelbtas Lietuvos Vyriausybės sprendimas ar šiuo metu įvestas dyzelino normavimas.
Tai ekonomisto aptariamas rizikos scenarijus, jeigu pasiūlos padėtis reikšmingai pablogėtų.
Vienas paprastas būdas galėtų sumažinti vartojimą
Diskusijoje paliesta ir tai, kaip valstybė galėtų sumažinti dyzelino suvartojimą.
Vienas iš pasiūlymų – mažesnis automobilių greitis keliuose.
Važiuojant mažesniu greičiu automobilis paprastai sunaudoja mažiau degalų.
Todėl didelio trūkumo atveju tokia priemonė galėtų padėti sumažinti bendrą kuro poreikį.
Tačiau šiuo metu tai nėra paskelbtas visuotinis greičio ribojimo planas Lietuvoje.
O nuo Naujųjų laukia dar viena problema
Net jeigu tarptautinė naftos rinkos situacija stabilizuotųsi, Lietuvos vairuotojams išlieka dar vienas klausimas.
Pagal šiuo metu numatytą akcizų politiką nuo 2027 metų turėtų didėti CO2 dedamoji.
Skaičiuojama, kad vien dėl jos dyzelino litro kaina galėtų padidėti dar maždaug 10 centų.
Vis dėlto dėl pasikeitusios situacijos tarptautinėse energijos rinkose Lietuvoje jau diskutuojama, ar anksčiau priimtus sprendimus nereikėtų peržiūrėti.
Blogiausias scenarijus būtų visai ne tas, apie kurį kalba vairuotojai
Daugeliui žmonių psichologinė riba šiandien gali atrodyti 3 eurai už litrą.
Tačiau A. Bartkaus perspėjimas nukreiptas kitur.
Kaina, kad ir kokia aukšta, reiškia, kad degalų vis dar galima nusipirkti.
Fizinis jų trūkumas reikštų jau visai kitokio masto problemą.
Todėl artimiausios savaitės energetikos rinkose bus svarbios ne vien stebint skaičius degalinių švieslentėse.
Daug svarbesnis klausimas gali būti tai, ar pavyks stabilizuoti naftos ir dyzelino tiekimo grandines.
Nes, kaip perspėja ekonomistas, blogiausia būtų ne pamatyti 3 eurus prie dyzelino kainos – blogiausia būtų atvažiuoti į degalinę ir suprasti, kad vien kainos klausimo jau nebeužtenka.
