Aidas Užkuraitis
Atvėsus orams daugelis mano, kad vienas didžiausių gamtoje tykančių pavojų jau traukiasi.
Tačiau specialistai perspėja – yra priešingai.
Rudenį prasideda dar vienas laikotarpis, kai reikia būti ypač atsargiems. Pavojus gali tykoti miške, sode, parke ar net aukštesnėje žolėje prie namų.
Šių metų statistika taip pat verčia suklusti.
Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 380 vienos pavojingos infekcijos atvejų.
Keturiems žmonėms liga baigėsi mirtimi.
O specifinio gydymo, galinčio sunaikinti šią infekciją sukeliantį virusą, nėra.
Rudenį prasideda antra pavojinga banga
Kalbama apie erkinį encefalitą.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad ruduo nėra metas, kai apie erkes jau galima pamiršti.
Priešingai – prasideda antroji jų aktyvumo banga.
Tam įtakos turi natūralus erkių vystymosi ciklas.
Po pavasarinio maitinimosi jos pereina į kitą vystymosi stadiją ir vėl pradeda ieškoti galimybės pasimaitinti.
Erkės gali išlikti aktyvios tol, kol vidutinė paros oro temperatūra siekia maždaug 5–7 laipsnius šilumos ar daugiau.
Todėl net ir rugsėjį ar spalį išvykus į gamtą rizika niekur nedingsta.
Šiemet užregistruotos jau keturios mirtys
NVSC duomenys rodo, kad nuo 2026 metų sausio iki rugpjūčio Lietuvoje užregistruota 380 erkinio encefalito atvejų.
Keturi susirgę žmonės mirė.
Palyginimui, tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu buvo registruoti 438 erkinio encefalito atvejai ir trys mirties atvejai.
Taigi bendras nustatytų susirgimų skaičius šiemet kol kas mažesnis, tačiau mirčių užregistruota daugiau.
Būtent todėl specialistai ragina neapsigauti pamačius vėsesnius orus.
Erkių sezonas dar nesibaigė.
Pavojus slypi ne tik giliame miške
Dar vienas paplitęs įsitikinimas – kad erkę galima pasigauti tik miške.
Tačiau jos aptinkamos gerokai įvairesnėse vietose.
Rizika egzistuoja parkuose, soduose, pievose, miškingose teritorijose ir kitose vietose, kur yra aukštesnės žolės bei augmenijos.
Rudenį rizika tampa ypač aktuali grybautojams.
Žmonės ilgai vaikšto miške, braunasi per žolę ir krūmus, todėl erkėms atsiranda daugiau galimybių patekti ant drabužių ar odos.
Liga gali pažeisti centrinę nervų sistemą
Erkinį encefalitą sukelia virusas.
Užsikrėtus gali būti paveikta centrinė nervų sistema.
Liga ne visada iš karto atrodo pavojinga – pradžioje savijautos pokyčiai gali priminti kitą virusinę infekciją.
Tačiau daliai žmonių liga gali progresuoti ir tapti gerokai sunkesnė.
Būtent galimos neurologinės komplikacijos yra viena priežasčių, kodėl erkinis encefalitas vertinamas taip rimtai.
Vienos tabletės, kuri išgydytų šią infekciją, nėra
Tai viena svarbiausių aplinkybių.
Specifinio antivirusinio gydymo, kuris pašalintų erkinio encefalito virusą, nėra.
Susirgus gydymas priklauso nuo žmogaus būklės ir yra nukreiptas į simptomų bei komplikacijų valdymą.
Todėl šios ligos atveju itin didelę reikšmę turi ne tik gydymas jau susirgus, bet ir prevencija.
Ir čia egzistuoja labai svarbus skirtumas tarp dviejų pagrindinių erkių platinamų ligų.
Erkinis encefalitas ir Laimo liga – ne tas pats
Šios dvi ligos dažnai suplakamos į vieną, nors jos labai skirtingos.
Erkinį encefalitą sukelia virusas.
Laimo ligą – bakterijos.
Skiriasi ir apsisaugojimo galimybės.
Nuo erkinio encefalito yra vakcina.
Nuo Laimo ligos žmonėms plačiai naudojamos patvirtintos vakcinos šiuo metu nėra, todėl labai svarbu stengtis išvengti erkės įsisiurbimo ir ją pastebėjus kuo greičiau pašalinti.
Laimo ligos atvejų skaičiai dar didesni
Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje nustatyti net 8 164 Laimo ligos atvejai.
2025 metais per tą patį laikotarpį jų buvo registruota 10 017.
Taigi šiemet registruotų atvejų mažiau, tačiau skaičiai vis tiek išlieka dideli.
Tai dar kartą parodo, kad erkių platinamos ligos Lietuvoje nėra reta problema.
Skiepytis galima ir rudenį
Žmonės kartais mano, kad nuo erkinio encefalito skiepytis verta tik prieš prasidedant pavasariui.
Tačiau specialistai pabrėžia – vakcinuotis galima visus metus.
Pagal įprastą vakcinacijos schemą pirmosios dvi dozės skiriamos 1–3 mėnesių intervalu, o tolesnis grafikas priklauso nuo konkrečios vakcinos rekomendacijų.
Po pagrindinio vakcinacijos kurso vėliau reikalingos sustiprinamosios dozės.
Jeigu žmogus nepamena, kada paskutinį kartą skiepijosi, informaciją galima pasitikrinti savo sveikatos įrašuose arba kreiptis į gydymo įstaigą.
Viena gyventojų grupė gali skiepytis valstybės lėšomis
Lietuvoje nuo erkinio encefalito valstybės lėšomis gali būti skiepijami 50–60 metų gyventojai.
Tai amžiaus grupė, kuriai suteikiama galimybė apsaugą gauti nemokamai.
Kiti gyventojai taip pat gali skiepytis, tačiau paprastai už vakcinaciją turi sumokėti patys.
Specialistai ypač ragina apie vakcinaciją pagalvoti žmones, kurie daug laiko praleidžia gamtoje.
O jeigu erkė jau buvo įsisiurbusi?
Čia specialistai atkreipia dėmesį į labai svarbią detalę.
Pats erkės įsisiurbimas nėra priežastis nutraukti pradėtą vakcinacijos kursą.
Tačiau reikia suprasti vieną dalyką.
Po įsisiurbimo pradėta vakcinacija neapsaugos nuo infekcijos, jeigu žmogus užsikrėtė būtent nuo tos erkės.
Skiepai skirti apsaugai ateityje.
Todėl nereikėtų laukti kito pavasario vien todėl, kad vasara jau baigėsi.
Grįžus iš miško verta skirti kelias minutes
Specialistai rekomenduoja gamtoje dėvėti drabužius, kurie kuo geriau uždengtų kūną.
Šviesi apranga turi papildomą privalumą – ant jos lengviau pastebėti ropojančią erkę.
Grįžus iš gamtos verta atidžiai apžiūrėti save ir kartu buvusius artimuosius.
Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją reikėtų kuo greičiau pašalinti, suimant kuo arčiau odos ir traukiant aukštyn.
Erkės nereikėtų tepti riebalais ar kitais skysčiais.
Po įsisiurbimo svarbios kelios savaitės
Pašalinus erkę tuo viskas nebūtinai baigiasi.
NVSC rekomenduoja maždaug mėnesį stebėti savo sveikatą ir įsisiurbimo vietą.
Jeigu atsiranda didėjantis ar plintantis paraudimas, pakyla temperatūra ar reikšmingai pablogėja savijauta, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Svarbu nebandyti pagal vieną simptomą savarankiškai nustatyti, ar žmogus užsikrėtė.
Tai turi įvertinti medikas.
Ruduo dar nereiškia erkių sezono pabaigos
Būtent tai šiuo metu labiausiai pabrėžia visuomenės sveikatos specialistai.
Žemesnė temperatūra nereiškia, kad erkės jau tapo neaktyvios.
Kol išlieka joms tinkamos oro sąlygos, jos ir toliau gali kelti pavojų.
O šių metų skaičiai primena, kad rizika nėra teorinė: per sausį–rugpjūtį Lietuvoje užregistruota 380 erkinio encefalito atvejų ir keturios mirtys.
Todėl rudenį einant grybauti, tvarkant sodą ar tiesiog leidžiant laiką gamtoje verta prisiminti vieną paprastą dalyką – erkių sezonas dar nesibaigė.
