Neramumai prie Lietuvos sienų stiprėja: valdžia ruošiasi keliems scenarijams – vienas sprendimas jau siunčia aiškų signalą

Įtampa Lietuvos pasienyje pastarosiomis savaitėmis vėl atsidūrė dėmesio centre. Nerimą kelia ne vien situacija prie Baltarusijos sienos – vis garsiau kalbama apie Kaliningradą, oro erdvės pažeidimus, neteisėtą migraciją ir galimas hibridines provokacijas.

Tačiau svarbu atskirti politinę retoriką nuo realios grėsmės. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte rugsėjo pabaigoje pabrėžė, kad Aljansas šiuo metu nemato neišvengiamos karinės grėsmės NATO teritorijai. Vis dėlto Lietuva savo rytinę sieną vertina kaip vieną jautriausių šalies saugumo vietų.

Pasienyje jau vyksta tai, ko prieš kelerius metus beveik nematėme

Lietuvos institucijos situaciją prie Baltarusijos sienos sieja ne tik su neteisėta migracija.

Vidaus reikalų ministerija tarp aktualių hibridinių grėsmių yra įvardijusi instrumentalizuotą migraciją, kontrabandą, oro erdvės pažeidimus ir informacines operacijas. Pareigūnai teigia, kad tokie incidentai vertinami kaip platesnio spaudimo rytiniam Europos Sąjungos flangui dalis.

Migracijos spaudimas taip pat nėra išnykęs. Vien per šiuos metus Lietuvos pasieniečiai jau neleido iš Baltarusijos neteisėtai patekti daugiau kaip 1,6 tūkst. žmonių.

Dar daugiau klausimų sukėlė tai, kas pasirodė Lietuvos danguje

Prieš kelias savaites Lietuvoje fiksuotas dar vienas rimtas incidentas – iš Baltarusijos krypties įskridęs dronas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tuomet paskelbė, kad Baltarusijai bus įteikta diplomatinė nota, o Lietuva konsultuosis su sąjungininkais. Galutiniai tolesni veiksmai turėjo priklausyti ir nuo tyrimo rezultatų.

Tokie atvejai Lietuvai ypač svarbūs todėl, kad sienos saugumas šiandien apima ne vien tvorą ar pasienio kontrolės punktus.

Vis didesnę reikšmę turi ir oro erdvės stebėjimas bei greitas institucijų ir NATO sąjungininkų reagavimas.

Tačiau didžiausia įtampa dabar kaupiasi kitoje Lietuvos pusėje

Kaliningradas pastaruoju metu vėl tapo vienu jautriausių taškų NATO ir Rusijos santykiuose.

Rusija perspėjo, kad bandymą izoliuoti ar pulti Kaliningrado sritį vertintų itin rimtai. NATO savo ruožtu pabrėžia esanti gynybinis aljansas ir ragina Maskvą nutraukti branduolinius grasinimus.

Situaciją dar labiau kaitina šią savaitę Lietuvos Seimo žengtas pirmasis žingsnis keičiant Konstitucijoje įtvirtintą draudimą dėl branduolinių ginklų bei Lietuvos siekis turėti nuolatinę JAV karinę bazę.

Kremlius spalio 6-ąją pareiškė, kad tokius sprendimus vertina kaip įtampos didinimą.

O štai Lietuvos atsakymas gali būti visai kitoks, nei tikisi Maskva

Lietuva kol kas neatsako sienų uždarymu ar kokiais nors kariniais ultimatumais.

Pagrindinė kryptis – stiprinti atgrasymą ir sąjungininkų buvimą.

JAV nuo 2019 metų Lietuvoje rotaciniu principu dislokuoja maždaug tūkstančio karių šarvuotą batalioną. Dabar Lietuva siekia, kad amerikiečių buvimas taptų nuolatinis.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius šią savaitę pareiškė, kad Lietuva būtų pasirengusi net padengti nuolatinės JAV bazės įrengimo išlaidas, jeigu Vašingtonas priimtų atitinkamą politinį sprendimą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo ruožtu sakė, kad tokį Lietuvos prašymą svarstytų.

Tai dar nėra sprendimas statyti bazę. Tačiau pats klausimo svarstymas rodo, kokią kryptį Lietuva renkasi stiprindama savo saugumą.

Jei padėtis pasienyje blogėtų, Lietuva turi ir griežtesnių priemonių

Ankstesni incidentai jau parodė, kad Vyriausybė gali riboti arba visiškai sustabdyti judėjimą per konkrečius pasienio kontrolės punktus.

Susidūrusi su pasikartojančiais incidentais iš Baltarusijos teritorijos, Lietuva jau yra taikiusi Šalčininkų punkto uždarymą ir griežtus Medininkų punkto apribojimus. Valdžia tuomet aiškiai nurodė, kad incidentams nesiliaujant atsakas gali būti griežtinamas.

Todėl naujos krizės atveju tarp galimų politinių priemonių išlieka sienos kirtimo ribojimas, sustiprinta kontrolė ir glaudesnis veiksmų koordinavimas su Lenkija, Latvija bei kitais NATO ir ES partneriais.

Ir Lenkijos sprendimas rodo, kad visas regionas ruošiasi ilgesniam įtampos laikotarpiui

Varšuva spalio 1-ąją paskelbė, kad laikina kontrolė pasienyje su Lietuva ir Vokietija pratęsiama dar šešiems mėnesiams – iki 2027 metų kovo 30 dienos.

Lenkijos valdžia tai aiškina siekiu kovoti su neteisėta migracija ir stiprinti šalies saugumą.

Tai nereiškia, kad uždaroma Lietuvos ir Lenkijos siena. Tačiau keliaujantys žmonės turi būti pasiruošę papildomoms patikroms.

Ar tai reiškia, kad Lietuvai gresia karas? Čia svarbu nepasiduoti garsiausioms antraštėms

Nepaisant padidėjusios įtampos, šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Rusija rengiasi neišvengiamam puolimui prieš Lietuvą.

NATO vadovas Markas Rutte rugsėjo 30 dieną sakė, kad dabartinis Aljanso grėsmės vertinimas iš esmės nepasikeitė ir tiesioginės artėjančios grėsmės NATO teritorijai nematoma.

Tai labai svarbus skirtumas.

Padidėjusi įtampa pasienyje nėra tas pats, kas prasidedantis karas.

Tačiau Lietuva ruošiasi tam, kad įvairių incidentų – nuo migracinio spaudimo iki oro erdvės pažeidimų ar kitų hibridinių veiksmų – gali daugėti.

Tad ką iš tikrųjų darys Lietuva?

Dabartinė kryptis jau gana aiški: griežtesnė rytinės sienos kontrolė, pasirengimas riboti sienos kirtimą esant būtinybei, stipresnis NATO sąjungininkų buvimas, oro erdvės apsaugos stiprinimas ir siekis Lietuvoje įtvirtinti nuolatinį JAV karinį buvimą.

Tačiau vienas dalykas šiuo metu ypač svarbus – sprendimas dėl nuolatinės JAV bazės dar nepriimtas, o dabartinė įtampa pasienyje savaime nereiškia, kad Lietuva stovi ant karo slenksčio.

Būtent todėl artimiausiomis savaitėmis svarbiausia bus stebėti ne garsiausius Maskvos pareiškimus, o konkrečius veiksmus pasienyje ir NATO vertinimus. Jie parodys, ar dabartinė įtampa liks hibridinio spaudimo lygyje, ar Lietuvai teks imtis papildomų saugumo priemonių.