Aidas Užkuraitis
Antradienio rytas „Nemuno aušrai“ prasidėjo žinia, kuri gali sukelti naują politinių diskusijų bangą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atlieka kratas pas dalį partijos valdybos narių, o pirminiais duomenimis, teisėsaugos veiksmai palietė beveik pusę visos partijos valdybos.
BNS šaltinių duomenimis, kratos vyksta pas penkis iš 11 valdybos narių. Viešai jau įvardytos ir kelios pavardės – teisėsaugos akiratyje atsidūrė Robertas Puchovičius, Kęstutis Bilius ir Daiva Žebelienė.
Tačiau svarbiausias klausimas kol kas lieka be atsakymo.
Antradienio rytą dar nebuvo oficialiai paskelbta, kokiame konkrečiame ikiteisminiame tyrime atliekami šie procesiniai veiksmai.
Ši aplinkybė ypač svarbi todėl, kad tai nėra pirmasis kartas šiais metais, kai FNTT pareigūnai atlieka procesinius veiksmus, susijusius su „Nemuno aušros“ politikais.
Kratos – pas beveik pusę partijos valdybos
Apie antradienio rytą vykstančius teisėsaugos veiksmus pirmasis pranešė portalas „15min“, informaciją patvirtino ir BNS šaltiniai.
Jų duomenimis, FNTT pareigūnai atlieka kratas pas penkis iš 11 „Nemuno aušros“ valdybos narių.
Tarp šiuo metu viešai minimų politikų – Robertas Puchovičius, Kęstutis Bilius ir Daiva Žebelienė.
BNS su šiais politikais antradienio rytą susisiekti nepavyko.
Kol kas nėra paskelbta, ar visiems asmenims, pas kuriuos atliekamos kratos, suteiktas koks nors procesinis statusas.
Tai labai svarbi aplinkybė: pati krata nereiškia, kad žmogus yra kaltas ar kad jam būtinai bus pareikšti įtarimai. Krata yra ikiteisminio tyrimo metu naudojamas procesinis veiksmas, skirtas tyrimui reikšmingai informacijai ar daiktams surasti.
Todėl šiuo metu būtų per anksti daryti išvadas apie konkrečių politikų atsakomybę.
Didžiausia intriga – dėl ko pareigūnai atėjo šį kartą
Antradienio rytą viešai nebuvo paskelbta, su kokiu konkrečiu ikiteisminiu tyrimu susiję naujausi FNTT veiksmai.
Tačiau „Nemuno aušra“ teisėsaugos dėmesio šiemet sulaukia ne pirmą kartą.
Iki šiol viešai žinoma apie FNTT vykdytą ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo nagrinėjamos automobilių nuomos partijai aplinkybės.
Ši istorija į viešumą garsiai sugrįžo gegužę.
Tuomet FNTT pareigūnai atliko kratas „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ir partijos valdybos narės Daivos Petkevičienės darbo vietose bei namuose.
Pareigūnai lankėsi ir partijos būstinėje Vilniuje.
Tačiau kol teisėsauga oficialiai nepatvirtino naujausių kratų pagrindo, negalima teigti, kad antradienio veiksmai yra būtent to paties tyrimo tęsinys.
Gegužę pareigūnai lankėsi ir pas Žemaitaitį
Gegužės įvykiai „Nemuno aušrai“ jau buvo sukėlę rimtą politinį rezonansą.
FNTT tuomet patvirtino atliekanti procesinius veiksmus vykdant ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo.
Kratos buvo atliktos R. Žemaitaičio namuose ir darbo vietoje, D. Petkevičienės darbo vietoje bei kitose su tyrimu susijusiose vietose.
Pareigūnai taip pat atvyko į „Nemuno aušros“ būstinę sostinės Antakalnio rajone.
Iš jos FNTT darbuotojai išsinešė kelias dėžes dokumentų.
R. Žemaitaitis tuo metu viešai aiškino, kad istorija susijusi su buhalterine klaida, kuri, jo teigimu, buvo ištaisyta.
Tačiau ikiteisminio tyrimo egzistavimas reiškia, kad galutinį situacijos vertinimą pateikia ne politikai, o tyrimą atliekanti teisėsauga ir, jei byla pasiektų tokį etapą, teismas.
Dabar mastas atkreipia dėmesį
Naujausioje istorijoje dėmesį patraukė ne tik pačios kratos.
Svarbus jų mastas.
Jeigu BNS šaltinių pateikta informacija tiksli, procesiniai veiksmai vykdomi pas penkis iš 11 partijos valdybos narių.
Tai beveik pusė pagrindinio kolegialaus partijos valdymo organo.
Tarp minimų pavardžių yra ir R. Puchovičius, kuris pastaruoju metu jau buvo atsidūręs viešų diskusijų centre dėl savo ankstesnių ryšių.
Todėl naujausi FNTT veiksmai neišvengiamai sulauks ne tik teisėsaugos, bet ir politinio vertinimo.
Vis dėlto tarp šių dviejų dalykų būtina išlaikyti aiškią ribą.
Politinės pasekmės gali prasidėti iš karto, tačiau teisinės išvados gali būti dar labai toli.
Vien krata kaltės neįrodo
Tai viena svarbiausių šios istorijos aplinkybių.
Kratos faktas savaime nepatvirtina jokio nusikaltimo ir neįrodo konkretaus žmogaus kaltės.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai gali atlikti procesinius veiksmus siekdami surinkti dokumentus, elektroninius duomenis ar kitą tyrimui reikšmingą informaciją.
Tik vėliau paaiškėja, ar surinkti duomenys pagrindžia įtarimus, ar tyrimas konkrečių žmonių atžvilgiu apskritai bus tęsiamas.
Todėl antradienio rytą galima tvirtai pasakyti tik tiek: FNTT atlieka kratas pas dalį „Nemuno aušros“ valdybos narių, o BNS šaltinių duomenimis, jos vyksta pas penkis iš 11 valdybos narių.
Visa kita kol kas laukia oficialaus teisėsaugos paaiškinimo.
„Nemuno aušrai“ tai gali tapti dar vienu rimtu išbandymu
Naujausia istorija partijai prasideda politiškai jautriu metu.
„Nemuno aušra“ yra valdančiosios koalicijos dalis, o pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje ir taip daug diskutuojama apie partijos vaidmenį Vyriausybės daugumoje.
Premjerė Inga Ruginienė neseniai pareiškė, kad koalicijos ateitis priklausys ir nuo to, ar „Nemuno aušra“ rems svarbiausius Vyriausybės sprendimus.
Dabar prie politinių diskusijų prisideda naujas faktorius – FNTT pareigūnų veiksmai pas reikšmingą dalį partijos valdybos.
Ar šios dvi istorijos turės realią įtaką koalicijos stabilumui, kol kas spręsti per anksti.
Daug kas priklausys nuo to, ką artimiausiomis valandomis paskelbs pati teisėsauga.
Būtent todėl svarbiausia šios dienos žinia gali būti dar priešakyje.
FNTT pareigūnai jau atlieka kratas pas penkis iš 11 „Nemuno aušros“ valdybos narių, tačiau esminė detalė kol kas neatskleista – kokį konkretų tyrimą vykdant surengta tokio masto operacija.
Atsakymas į šį klausimą gali visiškai pakeisti ir politinį šios istorijos svorį.
