Aidas Užkuraitis
Pastaruoju metu Kauno klinikose gydomi bent keturi pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi dėl per didelio maisto papildų su ciberžole vartojimo. Dviem iš jų netgi prireikė kepenų transplantacijos. Farmacininkė ir mokslų daktarė Eglė Pavydė atkreipia dėmesį, kad šis atvejis atskleidžia platesnę problemą – neatsakingą papildų vartojimą ir klaidingą nuomonę, kad natūralūs preparatai yra visiškai saugūs.
Ciberžolės kurkuminas ir kepenų pažeidimai
Ciberžolė dažnai suvokiama kaip nekaltas prieskonis, tačiau maisto papildų sudėtyje esantis veiklioji medžiaga kurkuminas gali pakenkti, jei vartojama per didelė dozė. Be to, papildų sudėtyje dažnai yra piperino, kuris padidina kurkumino įsisavinimą, todėl kepenys gali būti per daug apkrautos ir nesugebėti efektyviai apdoroti šių medžiagų. Tai gali baigtis sunkiais kepenų pažeidimais ir net transplantacija.
Rizika didėja, jei papildai vartojami kartu su kitais vaistais, kurie taip pat veikia kepenų fermentus. Tokiu atveju net rekomenduojama dozė gali sukelti sveikatos problemų.
Kiti pavojingi papildai ir jų poveikis
Ne tik ciberžolė gali pakenkti kepenims. Šiuo metu populiarūs papildai su ašvaganda ir kekine juodžole taip pat gali būti pavojingi, ypač jei vartojami dideliais kiekiais. Ašvaganda dažnai naudojama nusiraminimui ir miego kokybei gerinti, tačiau jos perdozavimas gali sukelti kepenų pažeidimus. Kekinė juodžolė, vartojama menopauzės simptomams mažinti, taip pat yra susijusi su nustatytais kepenų pažeidimo atvejais.
Be to, net ir įprasti vitaminai bei mineralai gali būti kenksmingi perdozuoti. Pavyzdžiui, geležies perteklius gali pažeisti skrandžio ir žarnyno gleivinę bei kepenis, o vitamino D perdozavimas gali sukelti hiperkalcemiją ir inkstų nepakankamumą. Populiarūs žaliosios arbatos ekstraktai taip pat gali sukelti kepenų problemų, jei vartojami didelėmis dozėmis.
Rizikos ir papildų vartojimo mitai
Farmacininkė pabrėžia, kad maisto papildų vartojimas dažnai vyksta be jokios medicininės kontrolės ir kraujo tyrimų, todėl žmonės vartoja medžiagas, kurių jiems iš tiesų nereikia. Tai ne tik beprasmis pinigų švaistymas, bet ir sveikatos rizika. Elektrolitų tirpalų vartojimas be poreikio irgi gali būti žalingas, nes kai kurie žmonės vartoja juos kasdien, nors jų organizmas to nereikalauja.
Taip pat populiarėja lašelinės injekcijos vitaminams ir mineralams atstatyti, tačiau vienkartinis didelis kiekis nepadeda greitai atstatyti trūkstamų medžiagų organizme. Dažniausiai vitaminus reikia vartoti ilgą laiką, o per didelis kiekis tiesiog išsiskiria su šlapimu.
Farmacininkė atkreipia dėmesį į maisto papildų kokybės problemas. Papildų sudėtis nėra griežtai kontroliuojama, todėl dažnai rinkoje randama produktų, kuriuose veikliosios medžiagos yra mažesnės nei nurodyta arba jų visai nėra. JAV atlikti tyrimai netgi atskleidė neleistinų medžiagų papildų sudėtyje, pavyzdžiui, potencijai gerinti skirtuose preparatuose buvo rasta „Viagros“ komponentų.
Saugiausi papildai ir rekomendacijos
Vienintelis papildas, kuris dažniausiai yra saugus ilgalaikiam vartojimui, yra Omega-3 žuvų taukai, ypač jei žmogus nevartoja pakankamai riebios žuvies. Taip pat rekomenduojama vartoti saugias vitamino D dozes, nes daugeliui šiaurinių regionų gyventojų nustatomas šio vitamino trūkumas. Visgi svarbu nepamiršti, kad vitamino D perdozavimas gali būti pavojingas.
Farmacininkė ragina prieš pradedant vartoti bet kokius maisto papildus pasidaryti kraujo tyrimus ir pasitarti su gydytoju, kad būtų nustatyta, ar iš tiesų trūksta tam tikrų medžiagų. Be to, svarbu nepasiduoti mados tendencijoms ir neįsigyti papildų vien tik dėl reklamos pažadų, nes tai gali būti ne tik finansinė, bet ir sveikatos rizika.
