Tomas L.
Analizėje apibendrinama iki šiol viešai pasirodžiusi informacija apie bendrą NBA ir FIBA projektą, tačiau dalis joje pateiktų detalių jau yra pasenusios.
Tyrime teigiama, kad „iki šiol žinomos detalės – stojimo mokesčiai klubams nuo 500 mln. iki 1 mlrd. eurų, strateginės kontrolės perkėlimas už Europos ribų, apie 50 proc. veiklos pelno paskirstymas NBA ir jos savininkams bei pusiau uždaras formatas su rezervuotomis vietomis – sukėlė diskusiją, kuri peržengia sporto ribas ir tiesiogiai paliečia Europos ekonominę bei pramonės politiką“.
Vis dėlto, kaip prieš kelias dienas skelbė „Eurohoops“, dabartinis projekto modelis jau yra pakoreguotas. Pranešama, kad nei NBA, nei jos klubų savininkai pirmaisiais „NBA Europe“ veiklos metais negaus dividendų ar pelno išmokų, nes lyga planuoja ilgą augimo ir investicijų etapą. Tuo metu dalyvaujančioms komandoms būtų užtikrintos garantuotos pajamos.
Taip pat nurodoma, kad nors pradžioje NBA ir FIBA valdytų 52 proc. naujosios struktūros akcijų, ilgainiui, vykstant plėtrai, kontrolinis akcijų paketas pereitų dalyvaujantiems Europos klubams.
Nepaisant korekcijų finansinėje projekto dalyje, analizės autoriai išlieka atsargūs vertindami sportinę „NBA Europe“ perspektyvą.
„NBA pripažino, kad „NBA Europe“ būtų kuriama aplink geriausius žaidėjus po maždaug 450 krepšininkų, jau rungtyniaujančių NBA. Tai leidžia manyti, kad kalbama labiau apie vystomąją platformą, o ne galutinę elitinio talento destinaciją“, – teigiama analizėje.
Autoriai taip pat pažymi, kad griežtas „algų kepurės“ modelis galėtų dar labiau sustiprinti tokį įspūdį. Tuo tarpu Eurolyga, turinti istorinius klubus, lojalius sirgalius ir stiprius vietinius prekės ženklus, esą neturėtų pradėti konkurencijos iš silpnesnių pozicijų.
„Rizika, kad „NBA Europe“ bus pristatoma kaip prestižinė lyga, tačiau tuo pačiu bus suvokiama kaip antrojo lygio produktas, sukeltų tiesioginę įtampą jos televizinių teisių ir komercinės monetizacijos potencialui“, – rašoma dokumente.
Analitikai taip pat primena ankstesnius panašius projektus. Pasak jų, tiek lyga Afrikoje, tiek G lyga ar WNBA pareikalavo ilgo investicinio laikotarpio, o bene artimiausias analogas – „NFL Europe“ – galiausiai buvo uždarytas.
Anot analizės autorių, svarbiausias klausimas nėra pats projekto paleidimas.
„Esminis klausimas yra ne tai, ar projektas gali būti pradėtas, o kas nutiktų jam žlugus, nes tokiu atveju ekonominiai, sportiniai ir instituciniai kaštai pirmiausia kristų ant Europos krepšinio ir platesnio Europos sporto modelio pečių“, – teigiama išvadose.
Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau kalbama apie galimą bendradarbiavimo scenarijų tarp visų suinteresuotų pusių. Tokį kelią viešai yra įvardijęs NBA komisaras Adamas Silveris, o Chusas Bueno yra pabrėžęs dialogo būtinybę tarp Europos ir JAV krepšinio organizacijų.
Dar praėjusių metų gruodį apie bendradarbiavimą kaip pagrindinį tikslą kalbėjo ir FIBA generalinis sekretorius Andreas Zagklis savo metų pabaigos spaudos konferencijoje.
Kol kas „NBA Europe“ projektas išlieka ankstyvoje stadijoje, tačiau jau dabar aišku, kad jo įtaka gali peržengti vien sporto ribas ir tapti reikšmingu klausimu visai Europos sporto ekosistemai.
Šaltinis:
krepsinis.net
