Aidas Užkuraitis
Lietuvoje numuštas dronas sukėlė ne tik klausimų dėl šalies oro gynybos, bet ir gerokai platesnę diskusiją apie tai, kas mūsų gali laukti ateityje. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja: vien tuo, kad pastarasis incidentas greičiausiai nebuvo sąmoningas išpuolis prieš Lietuvą, nusiraminti negalima.
Šalies vadovo vertinimu, panašių atvejų gali pasitaikyti ir daugiau.
Dar daugiau – prezidentas neatmeta, kad kai kuriais atvejais bepiločiams gali būti sąmoningai leidžiama nukrypti nuo kurso, siekiant palaikyti įtampą NATO valstybėse.
Tačiau tai kol kas yra prezidento pateikiamas galimo Rusijos veikimo scenarijus, o ne nustatytas faktas apie konkretų incidentą.
Po drono numušimo paaiškėjo svarbiausia versija
Šią savaitę Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos pusės pasiekęs dronas buvo pastebėtas ir galiausiai sunaikintas NATO oro policijos misiją vykdančių Italijos naikintuvų.
Jo nuolaužos nukrito Kaišiadorių rajone, ties Pratkūnų kaimu.
Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio G. Nausėda paskelbė, kad pagal tuo metu turėtą informaciją tai greičiausiai buvo rusiškas „Gerbera“ tipo dronas.
Prezidento teigimu, tikėtina, kad jis buvo skirtas Ukrainai, tačiau nukrypo nuo savo kurso ir pateko į Lietuvos oro erdvę.
Svarbi detalė – šalies vadovas pabrėžė, kad kol kas nėra pagrindo teigti, jog tai buvo sąmoningas Rusijos išpuolis prieš Lietuvą.
Drono elektroninė dalis dar analizuojama. Tikimasi, kad specialistams pavyks atkurti daugiau informacijos ir tiksliau nustatyti jo skrydžio aplinkybes.
Tačiau prezidento perspėjimas tuo nesibaigė
Kalbėdamas apie platesnę situaciją Europoje, G. Nausėda atkreipė dėmesį į vis dažniau pasitaikančius incidentus, susijusius su bepiločiais orlaiviais.
Jo vertinimu, Rusija šiuo metu greičiausiai nenori tiesioginės karinės konfrontacijos su NATO.
Tačiau tai nereiškia, kad Aljanso valstybės negali susidurti su kitokio pobūdžio spaudimu.
Prezidentas svarstė, kad tam tikrais atvejais dronams galėtų būti leidžiama nukrypti į Baltijos šalių ar Lenkijos teritoriją.
Tokio scenarijaus tikslas, jo vertinimu, galėtų būti ne tiesioginis karinis smūgis, o visuomenės laikymas nuolatinėje įtampoje.
Vienas dalykas Lietuvai kelia ypatingą problemą
Lietuvos geografinė padėtis reiškia, kad sprendimams kartais gali likti labai mažai laiko.
Vilnius yra netoli Baltarusijos sienos.
Todėl prezidentas pabrėžia būtinybę potencialiai pavojingus objektus aptikti kuo anksčiau – pageidautina dar prieš jiems pasiekiant Lietuvos teritoriją.
Kuo anksčiau objektas identifikuojamas, tuo daugiau laiko lieka įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.
Pastarasis atvejis parodė, kad NATO sistema gali sureaguoti.
Tačiau kartu išryškino kitą klausimą: kas nutiktų, jeigu vienu metu pasirodytų ne vienas, o keli bepiločiai?
Prezidentas pripažino: vien naikintuvų gali neužtekti
NATO naikintuvai šį kartą savo užduotį atliko sėkmingai.
Tačiau tokia reakcija kainuoja labai brangiai.
G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad ateityje dronų gali pasirodyti daugiau ir net keli vienu metu.
Todėl Lietuva ieško papildomų būdų sustiprinti savo oro gynybos sistemą.
Šalies vadovas Krašto apsaugos ministerijai kelia klausimą, kaip greitai bus galima įgyvendinti papildomas priemones, leidžiančias efektyviau reaguoti į tokius incidentus.
Tikslas – sukurti kelių sluoksnių sistemą, kad kiekvienu atveju nereikėtų pasikliauti vien NATO naikintuvais.
Lietuvos padangėje tai jau nebe teorinis klausimas
Dar prieš dabartinį incidentą Lietuva buvo susidūrusi su į šalies teritoriją patekusiais bepiločiais.
Kovo mėnesį Varėnos rajone ant Lavyso ežero nukrito ir sprogo kitas dronas.
Tuomet prezidentas taip pat perspėjo, kad kol tęsiasi Rusijos karas prieš Ukrainą, niekas negali garantuoti, jog panašūs atvejai nepasikartos.
Šios savaitės incidentas parodė, kad toks perspėjimas nebuvo vien teorinis.
Skirtumas tas, kad šį kartą objektas buvo pastebėtas, perimtas ir sunaikintas.
Saugumo tarnybos apie platesnę problemą kalbėjo jau anksčiau
Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis dar pavasarį teigė, kad dronų incidentų fone Rusija vykdo informacinį spaudimą Baltijos šalims.
Jo vertinimu, vienas Maskvos tikslų – silpninti visuomenių ryžtą toliau remti Ukrainą.
Rusija savo ruožtu yra skleidusi kaltinimus, esą Baltijos valstybės leidžia Ukrainai naudotis jų teritorija ar oro erdve operacijoms prieš Rusiją.
Lietuvos pareigūnai tokius kaltinimus atmeta.
Prezidentūra taip pat yra aiškiai pareiškusi, kad Lietuvos teritorija nėra ir nebus naudojama trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kaimynines valstybes.
Šį kartą Lietuva pamatė ir kitą NATO pusę
Po drono sunaikinimo Lietuvos vadovai padėkojo Italijos kariams, vykdantiems NATO oro policijos misiją.
Šis incidentas tapo realiu pavyzdžiu, kad sąjungininkų buvimas Lietuvoje nėra vien politinis simbolis.
Kai Lietuvos oro erdvėje atsirado potencialiai pavojingas objektas, NATO pajėgos reagavo.
Tačiau prezidento žinutė aiški – vieno sėkmingai išspręsto incidento negalima laikyti garantija, kad kiekviena būsima situacija bus tokia pati.
Yra ir dar vienas neatsakytas klausimas
Lietuvos specialistai toliau analizuoja numušto drono elektroninius komponentus.
Būtent ši informacija gali padėti tiksliau suprasti jo maršrutą ir aplinkybes, dėl kurių jis atsidūrė Lietuvos teritorijoje.
Kol analizė nebaigta, negalima užtikrintai teigti, kad dronas buvo tyčia nukreiptas į Lietuvą.
Priešingai – šiuo metu prezidento pateikta pagrindinė versija yra ta, kad jis buvo skirtas Ukrainai ir nuo kurso nukrypo.
Tačiau platesniame kontekste G. Nausėda neatmeta, kad ateityje gali pasitaikyti ir sąmoningai provokuojamų incidentų.
Svarbiausia žinia – ne tai, kas įvyko šį kartą
Vienas dronas buvo sunaikintas, žmonės nenukentėjo, o NATO oro gynyba sureagavo.
Tačiau Lietuvai dabar svarbiausia pasiruošti situacijai, kai aplinkybės gali būti sudėtingesnės.
Prezidento perspėjimo esmė paprasta: šįkart incidentas greičiausiai nebuvo sąmoningas išpuolis prieš Lietuvą, tačiau panašių įvykių gali daugėti, o kai kurių būsimų incidentų tikslas gali būti gerokai sunkiau nustatomas.
Todėl po šios savaitės įvykių klausimas jau nebe tas, ar į Lietuvos oro erdvę gali patekti dar vienas dronas.
Dabar svarbiausia – ar kitą kartą Lietuva jį pastebės pakankamai anksti ir bus pasirengusi taip pat greitai sureaguoti.
