Tomas L.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors situacija Artimuosiuose Rytuose yra įtempta, bet Lietuva supranta JAV tikslus vykdant karinę operaciją prieš Iraną, nes prieš tai vykusios diplomatinės pastangos derybose su šia valstybe nedavė rezultatų.
„Mes suprantame Jungtinių Amerikos Valstijų tikslus vykdant šią karinę operaciją, nes visos diplomatinės pastangos, kurios buvo įdėtos tam, kad būtų sustabdytas branduolinio ginklo kūrimas, deja, nedavė to rezultato, kurio tikėtasi. Na, ir kas be ko, situacija šalies viduje malšinant pilietinę visuomenę, elgiantis be galo žiauriai su vietos gyventojais, ji tikrai negalėjo būti toleruojama. Todėl žvelkime į tai plačiau. Kai kalbame apie tarptautinę teisę, kalbėkime apie teises tų žmonių, kurios buvo brutaliai pamintos pačiame Irane. Jeigu nieko nebūtų buvę daroma, privalome atsakyti į klausimą, o kas būtų atsitikę tada, kai Iranas būtų pabaigęs savo branduolinę programą ir gavęs jo siekiamą rezultatą – branduolinį ginklą – bei pradėjęs juo mojuoti tiek regione, tiek ir Europos Sąjungos pusėn“, – po Valstybės gynimo tarybos posėdžio žurnalistams sakė G. Nausėda.
JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo atakas prieš Iraną ir nužudė aukščiausią Irano lyderį, ajatolą Ali Khamenei ir kai kuriuos kitus vadovus.
Tačiau nepaisant to, teokratinis Irano režimas kol kas nerodo žlugimo ženklų, bet ėmėsi atakų prieš Izraelį ir Persijos įlankos valstybes, kuriose yra įkurdintos JAV karinės bazės arba kurios yra JAV sąjungininkės: Kuveitą, Bahreiną, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus, Jordaniją.
Iranas taip pat atakavo JAV ambasadą Saudo Arabijos sostinėje Rijade, taikėsi į britų karinę bazę Kipre, uždarė Hormūzo sąsiaurį, kuriuos keliauja nemenka dalis naftos ir dujų krovinių.
Konfliktas taip pat plečiasi į Libaną, kur Iranui draugiška šiitų organizacija „Hezbollah“ paleido raketas į Izraelį, todėl Izraelis vykdo operacijas Pietų Libane iš oro ir sausumoje.
Kalbėdamas po Valstybės gynimo tarybos posėdžio G. Nausėda sakė, kad Irano sprendimas atakuoti suverenias Persijos įlankos valstybes yra ne tas kelias, kuriuo reiktų eiti. Jo teigimu, Persijos įlankos valstybės nėra susijusios su JAV ir Izraelio bei Irano konfliktu.
Tačiau Iranas, atakuodamas Persijos įlankos šalis, taikosi ne tik į JAV karines bazes šiose valstybėse, bet ir siekia siekia sukelti ekonominių sunkumų visam pasauliui, kad kitos šalys spaustų Vašingtoną nutraukti atakas. Irano režimas tokiomis priemonėmis siekia išlikti valdžioje.
Nausėda: mes ir toliau kliaujamės branduolinio atgrasymo skėčiu, kurį užtikrina JAV
Prancūzijos prezidentui užsiminus apie galimybę plėsti branduolinį skėtį, kad jis apimtų daugiau Europos šalių, Lietuva ir toliau kliaujasi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) užtikrinamu atgrasymu, sako šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Prancūzijos prezidento E. Macrono planus arba iniciatyvas branduolinio atgrasymo srityje mes išgirdome gerokai anksčiau (…). Tiesa, tada jų tąsos nebuvo. Štai dabartinį naujausią jo pareiškimą galime traktuoti kaip tam tikrą šito plano tąsą, jau kalbant ir apie konkretesnius dalykus, apie tai, kokiuose domenuose šitas branduolinis atgrasymas turėtų būti užtikrintas“, – antradienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Kalbame apie kovinių galvučių padidinimą. Tai yra geri sprendimai, tačiau jie neturėtų mūsų klaidinti viena prasme – mes ir toliau kliaujamės (…) branduolinio atgrasymo skėčiu, kurį užtikrina JAV, kadangi jis yra pagrįstas NATO viduje“, – kalbėjo jis.
Pasak prezidento, Lietuva ateityje veikiausiai šiuo klausimu konsultuosis su Prancūzijos ekspertais. Tačiau taip esą neturėtų būti mėginama pakeisti JAV branduolinį atgrasymą.
„Prancūzijos planas kol kas yra Prancūzijos planas. Taip, jį norima išplėsti į kitas valstybes, įtraukiant visus suinteresuotuosius. Tikiu, kad ir mes anksčiau ar vėliau turėsime konsultacijas su Prancūzijos ekspertais šiuo klausimu. Bet aš jį vertinu kaip pildantį NATO branduolinio atgrasymo sistemą veiksnį“, – teigė G. Nausėda.
„Nenorėčiau, kad būtų sudaryta klaidinga iliuzija, kad šiuo planu, kurį paskelbė prezidentas E. Macronas, būtų mėginama pakeisti JAV branduolinį atgrasymą. Tai būtų neteisingas kelias“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pranešė, jog jo šalis didina savo turimų branduolinių užtaisų skaičių. Priešingai nei anksčiau, Prancūzija informacijos apie savo branduolinių ginklų skaičių nebeskelbs.
Jis taip pat pareiškė, kad prie naujos programos prisijungti sutiko aštuonios Europos šalys. Tarp jų – Vokietija, Didžioji Britanija ir Lenkija. Šioje programoje dalyvaujančios šalys galėtų priimti Prancūzijos „strategines oro pajėgas“.
Premjeras Donaldas Tuskas patvirtino, kad jo šalis derasi su Prancūzija dėl „pažangios branduolinės atgrasymo politikos“. Varšuva ir Paryžius apie galimybę Lenkijai prisijungti prie Prancūzijos branduolinio skydo užsiminė 2025 m., kai abi šalys pasirašė naują sutartį.
Po to, kai Jungtinė Karalystė 2020 m. išstojo iš Europos Sąjungos, Prancūzija Bendrijoje yra vienintelė branduolinė valstybė.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Prancūzija turi 290 iš maždaug 12,2 tūkst. visame pasaulyje egzistuojančių branduolinių ginklų, todėl yra ketvirta pagal dydį branduolinė valstybė po Rusijos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
Šalis turi keturis branduoliniais ginklais ginkluotus povandeninius laivus, galinčius leisti raketas su branduoliniais užtaisais, kurių veikimo nuotolis siekia apie 10 tūkst. kilometrų.
Prancūzija branduolinius ginklus gali naudoti ir iš oro: jos naikintuvai „Rafale“ gali paleisti apie 50 šalies turimų kruizinių raketų su branduoliniais užtaisais. Oficialiai nurodomas pastarųjų veikimo nuotolis yra apie 500 kilometrų.
Prezidentas: dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose poreikio didinti grėsmės lygį Lietuvoje nėra
Prasidėjus karo veiksmams Artimuosiuose Rytuose, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos institucijos nemato poreikio didinti grėsmės lygį šalyje.
„Lietuvoje mes nematome poreikio pakelti grėsmės lygį, kadangi nematome tokių jėgų arba teroristinių organizacijų požymių, kad galėtume identifikuoti grėsmę kaip padidėjusią“, – antradienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio žurnalistams sakė valstybės vadovas.
Jis taip pat pabrėžė kalbąs apie dabartinį momentą.
„Bet kuriuo atveju bendras saugumo ir parengties lygis Europoje, regione ir net JAV yra padidėjęs, sustiprinta ambasadų ir kitų jautrių objektų, valdžios institucijų apsauga. Kad ir kaip bebūtų, galima mėginti profilaktiškai užkirsti kelią kiekvienai teroristinei atakai, tačiau visų jų nuspėti iš anksto net ir stipriausios, geriausios pasaulio tarnybos, deja, nepajėgia, todėl reikia stengtis, kad saugumo lygis ten, kur jis privalo būti užtikrintas, būtų užtikrintas“, – sakė G. Nausėda.
Jis teigė saugumo situaciją regione aptaręs su Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos prezidentais. Jie tvirtino taip pat kol kas nematantys išaugusios grėsmės.
„Mano skambučių tikslas kolegoms buvo tas, kad išsiaiškintume, ar atsirado kokių nors naujų nerimą keliančių požymių mūsų kaimyninėse valstybėse, pirmiausia Baltarusijoje ir Rusijoje, ar reikėtų imtis papildomų saugumo priemonių, kad galėtume užkardyti tokias tendencijas. Ir šią minutę, šiuo momentu, galiu pasakyti, kad visų kolegų atsakymas buvo vienas, kad tiek jų tarnybų informacija, tiek ir realūs įvykiai, reali situacija nedemonstruoja, kad atsirado kokių nors naujų veiksnių, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį ir kuriuos turėtume vertinti kaip saugumo situacijos eskalaciją būtent čia, mūsų regione, ir būtent šiuo momentu“, – sakė G. Nausėda.
„ Aš negaliu pasakyti ir garantuoti, kad situacija nepasikeis septynias dienas, tačiau dabar galiu patvirtinti, saugumo situacija čia, regione išlieka tokia, kokia yra buvusi“, – pridūrė jis.
