Tomas L.
„Esame gavę pasiūlymą iš JAV prisijungti prie Hormuzo sąsiaurio laivybos atnaujinimo koalicijos ir aš ketinu netrukus teikti šį pasiūlymą VGT ir, kaip jūs žinote, taip pat reikalingas Seimo mandatas, kad Lietuva galėtų dalyvauti tokiose misijose“, – ketvirtadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė jis.
„Tai taikios misijos, tai misijos, nukreiptos į saugią laivybą, bet mes esame solidarūs ir tikrai suprantame, kad privalome ne tik reikalauti ir imti, bet taip pat ir duoti“, – tęsė G. Nausėda.
Kaip skelbė ELTA, apie pasirengimą dalyvauti „neutralioje“ misijoje, skirtoje užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje, pranešė jau keletas šalių.
Karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
Prezidentas: skaudu matyti tokio pobūdžio nesutarimus
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui prakalbus apie planuojamą amerikiečių karių skaičiaus mažinimą Vokietijoje, šalies vadovas Gitanas Nausėda tikina, jog jam skaudu matyti tokio pobūdžio nesutarimus.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Vokietija yra aktyvi JAV partnerė, tad strategijos dėl galimo dalies amerikiečių karių pasitraukimo viešojoje erdvėje esą galėjo būti ne taip interpretuotos.
„Reikia pripažinti, kad Vokietija yra aktyviai įsitraukusi logistikos, bazių prasme į tai, kad būtų vykdomos operacijos prieš Iraną, ir tikrai yra aktyvus JAV pagalbininkas. Tačiau kartais, kaip sakoma, pasiklystame vertime, ir pasakoma tai, ko, galbūt, iki galo nenorėta pasakyti“, – akcentavo prezidentas.
„Nepriimkime tokių pareiškimų kaip tam tikrų jau įvykusių sprendimų, nes tai yra pareiškimai, kuriuos dar galima apsukti“, – pabrėžė G. Nausėda.
Jo teigimu, strateginiai sąjungininkų planai galės būti aptarti liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje.
„Labai tikiuosi, kad ten dalyvaus absoliučiai visi NATO nariai, įskaitant ir JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Tikiuosi, kad galėsime labai aiškiai iškristalizuoti, išgryninti tuos prioritetus, kurie laukia NATO, kaip kolektyvinio gynimo organizacijos, artimiausiais metais“, – kalbėjo šalies vadovas.
Kaip skelbta, JAV prezidentas D. Trumpas trečiadienį pareiškė, kad jo administracija „nagrinėja ir svarsto galimybę sumažinti karių skaičių Vokietijoje“. Savo platformoje „Truth Social“ jis rašė, kad atitinkamas sprendimas bus priimtas artimiausiu metu. Šis pranešimas pasirodė po to, kai D. Trumpas užsipuolė Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, viešai sukritikavusį JAV karinę operaciją prieš Iraną.
D. Trumpas buvo pagrasinęs sumažinti Vokietijoje dislokuotų JAV karių skaičių dar per pirmąją savo kadenciją, trukusią nuo 2017 iki 2021 m.
Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje. Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.
