Prieš šildymo sezoną – nerami žinia gyventojams: šiluma jau gerokai brangesnė, o sąskaitas didins dar vienas pokytis

Artėjant naujam šildymo sezonui, Lietuvos gyventojams siunčiamas vis aiškesnis signalas – už šilumą šiemet gali tekti mokėti daugiau. Rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje jau buvo daugiau kaip ketvirtadaliu didesnė nei prieš metus, o energetikos ekspertai kol kas nemato ženklų, kad pagrindinės kuro rūšys artimiausiu metu smarkiai atpigtų.

Tačiau vien šilumos tarifas dar neparodo, kokia sąskaita galiausiai pasieks gyventoją. Didžiulę reikšmę turės žiemos temperatūra, konkretaus namo energinis efektyvumas ir suvartotas šilumos kiekis.

Prie viso to prisideda dar viena aplinkybė – nuo 2026 metų pradžios centralizuotam šildymui nebetaikoma ankstesnė 9 proc. PVM lengvata, todėl galutinei kainai taikomas 21 proc. tarifas.

Rugsėjo skaičius verčia suklusti

2026 metų rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje siekė 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM.

Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 6,33 cento.

Tai reiškia, kad per metus vidutinė šilumos kaina padidėjo maždaug 27,5 proc.

Tai dar nereiškia, kad kiekvieno gyventojo sąskaita automatiškai bus 27,5 proc. didesnė. Sąskaitą lemia ne tik tarifas, bet ir tai, kiek šilumos konkrečiam pastatui reikės.

Vis dėlto startinė pozicija prieš naują sezoną gyventojams jau yra nepalankesnė nei prieš metus.

Didžiausias galvos skausmas – biokuras

Lietuvos centralizuoto šildymo sektoriuje itin svarbus biokuras, todėl jo kainų pokyčiai tiesiogiai atsispindi šilumos savikainoje.

O čia naujienos nėra džiuginančios.

Rinkos dalyvių vertinimu, biokuras šiuo metu kainuoja maždaug 40–50 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo pat metu rinkoje jaučiamas neapibrėžtumas – tiek pirkėjai, tiek pardavėjai atsargiai vertina ilgalaikius įsipareigojimus.

Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė taip pat perspėjo, kad biokuras nuo metų pradžios brango, o vasarą jo kainos jau buvo pasiekusios lygius, kurie paprastai labiau būdingi žiemos laikotarpiui.

Net šilta žiema gali neišgelbėti

Paprastai šildymo sąskaitų dydį labai stipriai lemia oras.

Jeigu žiema šilta, pastatams reikia mažiau energijos ir sąskaitos mažėja. Jei kelias savaites laikosi stipresni šalčiai, šilumos suvartojimas smarkiai išauga.

Tačiau šį sezoną situacija gali būti kitokia.

Šilumos tiekėjų atstovai prognozuoja, kad centralizuoto šildymo kaina gali būti bent 15 proc. didesnė net ir tuo atveju, jeigu ateinanti žiema būtų šiltesnė už praėjusią.

Tai svarbus skirtumas: šilta žiema vis dar galėtų sumažinti bendrą suvartojimą ir galutinę sąskaitą, tačiau pati šilumos kilovatvalandė jau kainuoja daugiau.

PVM pokytį žmonės pajus tiesiogiai

Dar vienas veiksnys, kurį lengva pamiršti, yra pridėtinės vertės mokestis.

Iki 2025 metų pabaigos centralizuotam šildymui buvo taikomas 9 proc. PVM, tačiau nuo 2026 metų sausio 1 dienos ši lengvata nebetaikoma ir galioja standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Tai reiškia, kad net jeigu pati šilumos gamybos kaina visiškai nesikeistų, gyventojo mokama galutinė suma dėl PVM būtų didesnė.

Šiuo metu Seime yra pateiktas pasiūlymas nuo 2027 metų sausio 1 dienos vėl taikyti 9 proc. tarifą, tačiau tai kol kas yra tik politinis pasiūlymas, o ne jau priimtas sprendimas.

Skirtumas tarp renovuoto ir seno namo gali būti milžiniškas

Kiek konkrečiai žmogus mokės už šildymą, labai priklausys nuo jo būsto.

Praėjusią žiemą VERT skaičiavimai dar kartą parodė, kad tokio paties ploto butų sąskaitos gali smarkiai skirtis vien dėl pastato energetinės būklės.

Pavyzdžiui, per šaltą mėnesį naujesniame ir energiškai efektyviame name šilumos poreikis gali būti kelis kartus mažesnis nei sename nerenovuotame daugiabutyje.

Todėl dvi šeimos, gyvenančios vienodo dydžio butuose tame pačiame mieste, nebūtinai gaus panašias sąskaitas.

Dujos taip pat siunčia nepalankų signalą

Biokuras nėra vienintelis šilumos kainas veikiantis energijos išteklius.

Lietuvos energetikos agentūra rugsėjį nurodė, kad gamtinių dujų kainos buvo kilusios du mėnesius iš eilės ir tuo metu buvo beveik perpus didesnės nei prieš metus. Agentūros vertinimu, artimiausi ateities sandoriai taip pat nerodė greito kainų kritimo.

Tai ypač svarbu šilumos tiekėjams, kurie dalį šilumos gamina naudodami gamtines dujas.

Kuo daugiau vienu metu brangsta skirtingos kuro rūšys, tuo mažiau lieka galimybių vieno kuro kainų augimą kompensuoti kitu.

Kiek iš tikrųjų gali pabrangti šildymas?

Čia prognozės išsiskiria.

Šilumos tiekėjų atstovai kalba apie bent maždaug 15 proc. didesnę centralizuoto šildymo kainą, o kai kurie ekonomistų scenarijai numato ir gerokai didesnį augimą, ypač jeigu žiema būtų šalta.

Tačiau svarbu nepainioti prognozės su jau nustatyta kaina.

Šiandien negalima tiksliai pasakyti, kiek procentų padidės konkretaus gyventojo viso sezono sąskaitos. Tam reikėtų žinoti būsimą oro temperatūrą, konkretaus miesto tarifus ir kiekvieno namo šilumos suvartojimą.

Todėl skambūs teiginiai, kad visiems gyventojams šildymas pabrangs 30, 40 ar net 60 procentų, būtų pernelyg kategoriški.

Aišku viena – sezonas prasideda brangiau

Kol kas galima tvirtai pasakyti kelis dalykus.

Rugsėjį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje jau buvo 27,5 proc. didesnė nei prieš metus, biokuro kainos išlieka aukštos, gamtinės dujos taip pat pabrangusios, o ankstesnės 9 proc. PVM lengvatos šildymui šiuo metu nebėra.

Todėl net ir šilta žiema nebūtinai reikštų pigią šilumą.

Didžiausias nežinomasis dabar yra oras. Jei žiema bus švelni, mažesnis šilumos suvartojimas gali sušvelninti kainų augimą. Tačiau jeigu sulauksime ilgesnių šalčių, aukštesnė šilumos kaina, didesnis suvartojimas ir 21 proc. PVM gali susidėti į gerokai skaudesnę galutinę sąskaitą.