Aidas Užkuraitis
NATO rengia naują strateginę koncepciją, pavadintą „Pergalės teorija“, kuria siekiama aiškiau apibrėžti, kaip Aljansas gintų savo rytinį flangą galimo Rusijos puolimo atveju. Dokumente didelis dėmesys skiriamas ne tik tradicinėms pajėgoms, bet ir technologijoms, kurių svarbą ypač išryškino karas Ukrainoje – dronams, dirbtiniam intelektui, jutikliams ir greitam informacijos apsikeitimui.
Strategiją rengia NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichius. Neslapta dokumento versija turėtų būti pristatyta Lenkijoje spalio 12 dieną.
Tačiau pats pavadinimas gali sudaryti klaidingą įspūdį. NATO neskelbia, kad ruošiasi pulti Rusiją ar kad toks karas neišvengiamas. Aljanso deklaruojamas tikslas priešingas – parodyti tokį pasirengimą, kad potencialiam agresoriui puolimas atrodytų neįmanomas laimėti.
Pavadinimas skamba grėsmingai, tačiau svarbiausia dokumento mintis – visai kita
„Pergalės teorijos“ esmė remiasi atgrasymu.
NATO nori, kad potencialus priešininkas dar prieš priimdamas sprendimą pulti suprastų, jog greitos karinės sėkmės pasiekti nepavyks.
Tai ypač aktualu rytiniam Aljanso flangui, kuriam priklauso ir Lietuva.
Po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą NATO iš esmės sustiprino savo gynybos planus, padidino sąjungininkų pajėgų buvimą rytinėse valstybėse ir ėmė daugiau dėmesio skirti galimybei greitai permesti papildomas pajėgas.
Dabar žengiamas dar vienas žingsnis – siekiama aiškiau parodyti, kaip visa ši sistema turėtų veikti kartu.
Viena Ukrainos karo pamoka privertė NATO peržiūrėti senas taisykles
Karas Ukrainoje parodė, kad šiuolaikiniame mūšio lauke vien brangiausia tradicinė technika nebūtinai suteikia lemiamą pranašumą.
Dronai, jutikliai, elektroninės sistemos ir dirbtinio intelekto priemonės per kelerius metus įgijo gerokai didesnę reikšmę.
Todėl NATO siekia naująsias technologijas ne laikyti atskiru papildymu, o integruoti į bendrą gynybos sistemą.
Tai nereiškia, kad tradicinės sausumos, oro ar jūrų pajėgos tampa nereikalingos. Priešingai – naujos technologijos turėtų padėti joms greičiau gauti informaciją, geriau koordinuoti veiksmus ir tausoti žmones bei brangią techniką.
Tačiau pirmosios valandos galimo konflikto atveju būtų ypač svarbios
Naujos koncepcijos logika grindžiama mintimi, kad galimam agresoriui negalima leisti greitai užimti NATO teritorijos ir tik tada pradėti ilgą jos susigrąžinimo operaciją.
Todėl didelis dėmesys skiriamas pajėgumams, kurie jau būtų rytiniame flange arba galėtų labai greitai jį sustiprinti.
NATO jau turi daugianacionalines kovines grupes rytinėse Aljanso valstybėse. 2026 metais tokių grupių yra devynios, įskaitant pajėgas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Suomijoje.
Kartu kuriamos sąlygos prireikus jas sustiprinti papildomomis pajėgomis.
Būtent greitis tampa vienu svarbiausių naujojo požiūrio elementų.
Lietuvai ši strategija nėra tolima teorija
Lietuva yra NATO rytinio flango valstybė, todėl visi Aljanso sprendimai dėl šio regiono gynybos turi tiesioginę reikšmę ir mūsų šaliai.
Pastaraisiais metais NATO rytinis flangas buvo reikšmingai sustiprintas.
Aljansas didina oro ir priešraketinės gynybos pajėgumus, stiprina vadovavimo bei ryšių sistemas, iš anksto dislokuoja daugiau įrangos ir rengia konkrečioms valstybėms priskirtus gynybos planus.
Tai reiškia svarbų pokytį.
Anksčiau daug dėmesio buvo skiriama tam, kaip sąjungininkai atvyktų padėti jau prasidėjus krizei. Dabartinė sistema vis labiau orientuojama į tai, kad pakankamai pajėgumų būtų parengta iš anksto ir reakcija prasidėtų kuo anksčiau.
Dronai ir dirbtinis intelektas tampa viena ryškiausių naujojo plano dalių
Vienas didžiausių pokyčių susijęs su technologijomis.
NATO planuotojai vertina galimybes plačiau naudoti įvairias nepilotuojamas sistemas, jutiklius ir dirbtinio intelekto sprendimus.
Tokios technologijos gali padėti greičiau aptikti galimas grėsmes ir perduoti informaciją skirtingų valstybių pajėgoms.
Dar viena priežastis – kaina.
Ukrainos karas parodė, kad santykinai nebrangios nepilotuojamos sistemos gali atlikti užduotis, kurioms anksčiau reikėdavo gerokai brangesnės technikos.
Todėl NATO ieško būdų suderinti kiekybę, technologinį pranašumą ir tradicinių pajėgų galimybes.
Už vieno dokumento slepiasi gerokai didesnis NATO persitvarkymas
„Pergalės teorija“ neatsirado tuščioje vietoje.
NATO jau yra priėmusi išsamiausius regioninius gynybos planus nuo Šaltojo karo pabaigos.
Taip pat veikia naujas NATO pajėgų modelis, kuris turi suteikti Aljansui didesnį aukštos parengties pajėgų rezervą.
Rytiniame flange stiprinamos daugianacionalinės pajėgos, iš anksto kaupiama įranga ir gerinama infrastruktūra, reikalinga sąjungininkų pastiprinimui.
2025 metais NATO taip pat pradėjo „Eastern Sentry“ veiklą, skirtą sustiprinti budrumą visame rytiniame flange.
Todėl naujoji koncepcija veikiau turi sujungti jau vykstančius pokyčius į aiškesnę bendrą sistemą.
Vis dėlto NATO vadovybė pabrėžia vieną dalyką – tai nėra pasirengimo pulti Rusiją planas
Didėjant įtampai Europoje, žodžiai apie „pergalę“ neišvengiamai sulaukia dėmesio.
Tačiau NATO atstovai pabrėžia gynybinį Aljanso pobūdį.
Generolo A. Grynkewichiaus atstovas pulkininkas Martinas O’Donnellas naujos koncepcijos esmę apibūdino kaip siekį išlaikyti NATO pranašumą, kad agresija pirmiausia būtų atgrasyta.
Tai svarbus skirtumas.
Tikslas nėra numatyti neišvengiamą karą, o pasirengti blogiausiam scenarijui taip, kad jo tikimybė sumažėtų.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat yra sakęs, kad šiuo metu nėra požymių, jog Rusija ruoštųsi konvenciniam puolimui prieš Aljansą.
Ir čia atsiranda svarbiausia detalė – tikroji pergalė turėtų įvykti dar neprasidėjus karui
Atgrasymo logika paremta gana paprasta mintimi.
Jeigu potencialus agresorius mano, kad puolimas bus greitas ir sėkmingas, rizika gali atrodyti priimtina.
Jeigu jis iš anksto mato, kad NATO valstybės reaguos kartu, turi parengtus planus, pajėgas, technologijas ir galimybę greitai sustiprinti rytinį flangą, tokio puolimo kaina smarkiai išauga.
Todėl „Pergalės teorijos“ pavadinimas slepia kiek kitokią mintį, nei galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio.
NATO siekia ne tik žinoti, kaip gintis prasidėjus konfliktui. Aljansas nori įtikinti potencialų priešininką, kad pradėti tokį konfliktą apskritai būtų beprasmiška.
Spalio 12-oji gali atskleisti daugiau, tačiau viena kryptis jau aiški
A. Grynkewichius dokumentą Lenkijoje turėtų pristatyti spalio 12 dieną. Tuomet gali paaiškėti daugiau viešai skelbtinų koncepcijos detalių.
Tačiau pagrindinė kryptis jau matoma.
NATO rytinio flango gynyboje vis svarbesnis tampa ne vien karių ar tradicinės technikos skaičius. Aljansas siekia sujungti sąjungininkų pajėgas, dronus, jutiklius, dirbtinį intelektą, greitą pastiprinimą ir bendrus gynybos planus į vieną sistemą.
Lietuvai, esančiai rytiniame NATO flange, tai ypač reikšminga.
Tačiau svarbiausia „Pergalės teorijos“ mintis paradoksali: geriausias tokio plano rezultatas būtų tas, kad jo niekada neprireiktų panaudoti realiame kare.
