Aidas Užkuraitis
Naftos rinkoje – dar vienas nerimą keliantis signalas. Kaina, kuri dar prieš kelias savaites atrodė tolimesnis scenarijus, trečiadienį tapo realybe: pasaulinio etalono „Brent“ nafta trumpam perkopė simbolinę 100 JAV dolerių už barelį ribą.
Tai aukščiausias lygis per daugiau nei šešias savaites.
Tačiau svarbiausia šios istorijos dalis yra ne pats skaičius. Rinkos dalyviai vis labiau nerimauja dėl to, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose ir viename svarbiausių pasaulio energetikos koridorių.
Jeigu situacija dar labiau paaštrėtų, pasekmės galėtų persikelti gerokai už regiono ribų – nuo degalų kainų iki infliacijos ir transporto išlaidų Europoje.
100 dolerių riba jau pasiekta
Trečiadienio prekybos metu „Brent“ naftos ateities sandorių kaina buvo pakilusi iki maždaug 100,19 JAV dolerio už barelį.
Vėliau ji šiek tiek atsitraukė, tačiau pati 100 dolerių riba rinkose laikoma svarbiu psichologiniu lygiu.
Amerikietiškos WTI rūšies nafta tuo metu kainavo daugiau nei 94 dolerius už barelį.
Dar įspūdingiau atrodo pastarųjų savaičių pokytis.
Nuo rugpjūčio pradžios „Brent“ kaina pakilo maždaug ketvirtadaliu.
Tai rodo, kad investuotojai vis didesnę kainos dalį sieja ne tik su įprasta pasiūlos ir paklausos pusiausvyra, bet ir su geopolitine rizika.
Visa rinka dabar žiūri į vieną vietą
Didžiausias nerimas susijęs su Hormūzo sąsiauriu.
Tai siauras jūrų kelias tarp Irano ir Omano, per kurį iki dabartinio konflikto buvo transportuojama maždaug penktadalis pasaulyje suvartojamos naftos.
Todėl net palyginti nedidelis transporto sutrikimas šiame regione gali turėti poveikį pasaulinei rinkai.
Pastaraisiais mėnesiais situacija kardinaliai pasikeitė.
Dėl konflikto laivų judėjimas tapo gerokai sudėtingesnis, o rinkos analitikams sunku net tiksliai nustatyti, kiek naftos konkrečią dieną realiai praplaukia sąsiauriu.
Kai kurie tanklaiviai išjungia sekimo sistemas, todėl skirtingų šaltinių pateikiami naftos srautų skaičiavimai smarkiai skiriasi.
Rinkoms tokia nežinomybė itin nepatinka.
Įtampa vėl staigiai išaugo
Naftos kainų šuolį paskatino naujas konflikto Artimuosiuose Rytuose paaštrėjimas.
Pastarosiomis dienomis smūgių sulaukė energetikos ir laivybos infrastruktūra regione, o konfliktas palietė ir Saudo Arabiją.
Tai svarbu todėl, kad Saudo Arabija yra viena didžiausių pasaulio naftos eksportuotojų.
Kartu išaugo susirūpinimas dėl Raudonosios jūros maršruto, kuris tapo svarbia alternatyva tuo metu, kai transportavimas per Hormūzo sąsiaurį susiduria su sunkumais.
Jeigu problemų vienu metu atsiranda abiejuose maršrutuose, pasaulinė naftos tiekimo sistema tampa gerokai pažeidžiamesnė.
Būtent šį scenarijų dabar vertina prekybininkai ir didžiausi pasaulio bankai.
Skaičiai iš Hormūzo sąsiaurio kelia klausimų
Trečiadienį paskelbti laivybos duomenys parodė, kokia neįprasta tapo situacija.
Preliminariais „Kpler“ duomenimis, antradienį per Hormūzo sąsiaurį praplaukė tik šeši krovinius gabenantys laivai.
Diena anksčiau jų buvo devyni, o pastarųjų dešimties dienų vidurkis siekė maždaug dvylika.
Tačiau net ir šie skaičiai nėra galutiniai.
Dalis laivų plaukia išjungę savo identifikavimo sistemas, todėl vėliau duomenys gali būti patikslinti.
Dar didesnį netikrumą sukuria labai skirtingi naftos srautų vertinimai.
JAV pareigūnai buvo skelbę apie gerokai didesnius per sąsiaurį gabenamus kiekius nei kai kurios nepriklausomos laivų stebėjimo bendrovės.
Todėl rinkoje atsirado neįprasta situacija – niekas negali visiškai tiksliai pasakyti, kiek naftos šiuo metu iš tikrųjų juda svarbiausiu pasaulio energetikos koridoriumi.
Kaina šiemet jau buvo pakilusi gerokai aukščiau
Nors 100 dolerių riba skamba grėsmingai, tai dar nėra šių metų rekordas.
Balandžio 30 dieną „Brent“ naftos kaina buvo pasiekusi maždaug 126,41 JAV dolerio už barelį.
Vėliau, sumažėjus įtampai ir atsiradus vilčių dėl konflikto sureguliavimo, kainos smuko.
Dabar situacija vėl apsivertė.
Viltys, kad konfliktas bus greitai ir ilgam išspręstas, silpnėja, todėl į naftos kainą sugrįžta vis didesnis geopolitinės rizikos priedas.
Tai viena priežasčių, kodėl kai kurie didieji bankai pastarosiomis dienomis pradėjo didinti savo naftos kainų prognozes.
Ar tai reiškia brangesnius degalus Lietuvoje?
Nebūtinai iš karto.
Naftos barelio kaina nėra tas pats, kas benzino ar dyzelino kaina degalinės švieslentėje.
Galutinę degalų kainą Lietuvoje lemia ne tik žaliavinės naftos kaina, bet ir naftos produktų kainos Europos rinkoje, euro ir JAV dolerio kursas, perdirbimo bei logistikos sąnaudos, akcizai, PVM ir degalinių maržos.
Todėl 2 procentų naftos pabrangimas nereiškia, kad kitą rytą tiek pat procentų turi pabrangti benzinas.
Tačiau jeigu žaliavinė nafta ilgą laiką išsilaikytų ties 100 dolerių riba arba kiltų dar aukščiau, spaudimas galutinėms degalų kainoms didėtų.
Ypač svarbu ne vien tai, kokią viršūnę kaina pasiekia vieną dieną, o kiek laiko ji išlieka aukšta.
Pasekmės neapsiribotų degalinėmis
Brangi nafta ilgainiui gali paveikti gerokai daugiau nei automobilio bako pripildymo kainą.
Brangsta krovinių transportavimas, aviacija, logistika ir dalis gamybos procesų.
Įmonės didesnes išlaidas gali perkelti į galutinių prekių kainas.
Todėl ilgalaikis energijos kainų šuolis gali sustiprinti infliaciją.
Tai savo ruožtu tampa problema centriniams bankams, nes aukštesnė infliacija apsunkina palūkanų normų mažinimą.
Kitaip tariant, konfliktas už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos teoriškai gali pasiekti europiečius per visiškai kasdienius dalykus – degalus, transportą, prekių kainas ir paskolų palūkanų aplinką.
Rinkoje dabar prekiaujama ne tik nafta, bet ir nežinomybe
Bene svarbiausias dabartinės situacijos bruožas – neapibrėžtumas.
Rinka nežino, kiek ilgai tęsis konfliktas, kokia dalis naftos realiai juda per Hormūzą ir ar dar labiau nenukentės alternatyvūs transportavimo maršrutai.
Todėl naftos kainoje atsiranda vadinamasis rizikos priedas.
Investuotojai iš anksto įskaičiuoja galimybę, kad ateityje pasiūla gali sumažėti.
Tai reiškia, kad net ir neįvykus visiškam tiekimo nutrūkimui kainos gali išlikti aukštos vien dėl baimės, kad toks scenarijus vis dar įmanomas.
Svarbiausias klausimas – kas bus toliau
Trečiadienį peržengta 100 dolerių riba savaime dar nereiškia naujos ilgalaikės naftos krizės.
Kaina gali greitai keistis abiem kryptimis.
Jeigu geopolitinė įtampa sumažėtų ir naftos transportavimo srautai stabilizuotųsi, rinkos rizikos priedas galėtų sumažėti.
Tačiau priešingas scenarijus būtų gerokai nemalonesnis.
Jeigu konfliktas toliau plėstųsi ir būtų dar labiau sutrikdyti pagrindiniai Artimųjų Rytų energetikos maršrutai, spaudimas naftos kainai galėtų išlikti arba dar sustiprėti.
Todėl šiandien svarbiausia naujiena nėra vien tai, kad nafta trumpam kainavo daugiau nei 100 dolerių.
Kur kas svarbiau, kad rinka pradeda vertinti užsitęsusio tiekimo sutrikimo riziką – o būtent nuo to priklausys, ar 100 dolerių riba taps trumpu epizodu, ar nauja realybe, kurios poveikį pajus ir Europa.
