Po įvykių prie Kauno mečetės – rimtas posūkis

Penktadienį prie Kauno mečetės vykęs susibūrimas, per kurį musulmonų pamaldų metu buvo triukšmaujama, burzginami motociklai ir demonstruojama atsivežta kiaulės galva, sulaukė rimto tęsinio.

Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininkas Aleksandras Beganskas kreipiasi į valstybės institucijas ir prašo imtis priemonių, kurios užtikrintų Kauno musulmonų bendruomenės saugumą.

Tačiau pirmadienį istorijoje atsirado dar viena svarbi detalė.

Policija, įvertinusi surinktą medžiagą, nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą jau pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Tai reiškia, kad penktadienio įvykiai vertinami gerokai rimčiau nei iškart po susibūrimo.

Prie mečetės susirinko apie šimtas žmonių

Incidentas įvyko rugsėjo 11-osios vidurdienį Ramybės parke, prie Kauno mečetės.

Tuo metu mečetėje vyko penktadienio musulmonų pamaldos.

Prie pastato susirinko maždaug šimto žmonių baikerių grupė. Viešai paskelbtais duomenimis, susirinkusieji garsiai leido muziką, burzgino motociklus, skandavo patriotinius šūkius.

Taip pat buvo demonstruojama atsivežta kiaulės galva.

Situacija buvo įtempta, tačiau į fizinį konfliktą ji neperaugo.

Musulmonų bendruomenė vėliau pareiškė, kad jos nariai nesivėlė į konfliktą, užbaigė religines apeigas ir taikiai pasitraukė.

Muftijus: reikia kalbėtis su Vyriausybe

Po incidento A. Beganskas pareiškė norintis susitikti su Vyriausybės atstovais.

Jo teigimu, reikia aptarti konkrečias priemones, kurios ateityje padėtų užtikrinti žmonių saugumą ir galimybę netrukdomai atlikti religines apeigas.

Viena iš jo minimų galimybių – Kauno mečetės teritorijos Ramybės parke aptvėrimas.

Tačiau muftijus kalba ne tik apie fizines saugumo priemones.

Jo nuomone, būtina įvertinti ir teisinę bazę, kuri turėtų užkirsti kelią žmonių kiršinimui dėl tautybės, rasės ar religijos.

A. Beganskas perspėjo nenorintis, kad tokios situacijos ateityje peraugtų į rimtesnius konfliktus.

Bendruomenės narių prašė neatsakyti į provokacijas

Muftijus teigia dar prieš tai bendruomenės narius raginęs išlikti ramius ir neatsakyti į provokacijas.

Būtent taip, pasak jo, žmonės ir pasielgė.

Pamaldos buvo užbaigtos, o susirinkusieji vėliau išsiskirstė.

Pati Kauno musulmonų religinė bendruomenė po įvykio taip pat viešai pabrėžė, kad nė vienas jos narys nesivėlė į fizinį konfliktą.

Tačiau bendruomenė kartu kelia klausimą, ar religijos laisvė gali būti laikoma realiai užtikrinama, jeigu pamaldų metu prie pat maldos vietos galima tyčia kelti triukšmą ir trikdyti apeigas.

Muftijus turi klausimų ir policijai

A. Beganskas mano, kad turėtų būti įvertinti ir incidento vietoje buvusių policijos pareigūnų veiksmai.

Jo nuomone, reikėtų išsiaiškinti, ar buvo padaryta viskas, kad būtų užtikrintas viešasis saugumas ir netrukdomos religinės apeigos.

Panašią poziciją paskelbė ir Kauno musulmonų bendruomenė.

Jos teigimu, įvykio vietoje buvo keli policijos ekipažai, tačiau bendruomenės atstovams kilo klausimų, ar situacija buvo įvertinta atsižvelgiant ne tik į atskirus veiksmus, bet ir į visą jų kontekstą.

Tai kol kas yra bendruomenės pozicija – išvadų dėl konkrečių pareigūnų veiksmų viešai nepaskelbta.

Policija iš pradžių pradėjo tik aplinkybių patikslinimą

Iškart po penktadienio įvykių policijos reakcija buvo atsargesnė.

Buvo pradėta administracinė teisena dėl galimo susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo.

Taip pat pradėtas aplinkybių patikslinimas dėl galimo neapykantos kurstymo.

Tuomet policija specialiai pabrėžė, kad tai dar nėra ikiteisminis tyrimas.

Tačiau pirmadienį situacija pasikeitė.

Pirmadienį – svarbus policijos sprendimas

Kauno apskrities policija pranešė peržiūrėjusi ir įvertinusi turimą filmuotą medžiagą bei gautus pranešimus.

Po šio vertinimo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Pirmasis susijęs su galimu kurstymu prieš tautinę, rasinę, etninę, religinę ar kitą žmonių grupę.

Antrasis – su galimu trukdymu atlikti religines apeigas ar religines iškilmes.

Tai reikšmingas pokytis, nes dabar pareigūnai incidentą tirs jau baudžiamojo proceso tvarka.

Svarbu pabrėžti, kad pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas dar nereiškia, jog konkrečių žmonių kaltė yra nustatyta. Tai turės paaiškėti tyrimo metu.

Situacija aplink Kauno mečetę įtempta jau kurį laiką

Penktadienio incidentas įvyko platesniame diskusijų apie Kauno mečetę kontekste.

Dar rugpjūčio pabaigoje viešai kalbėta apie kitokią problemą – penktadieniais prie mečetės susidarančius didelius automobilių ir žmonių srautus.

Aplinkinių gatvių gyventojai skundėsi automobilių statymu ir sudėtingesniu privažiavimu prie savo namų.

Vilniaus gatvėje esančioje mečetėje penktadienio pamaldų metu ne visada telpa visi tikintieji, todėl dalis žmonių meldžiasi jos prieigose.

Savivaldybė tuomet žadėjo atidžiau stebėti situaciją.

Tačiau automobilių statymo ir eismo problemos yra atskiras klausimas nuo dabar policijos tiriamo incidento, todėl šių dviejų dalykų nereikėtų suplakti.

Yra ir dar vienas jautrus politinis kontekstas

Diskusijos vyksta ir dėl paties A. Begansko vadovaujamo muftiato.

Rugpjūtį Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, prašydama įvertinti šios organizacijos veiklą ir jos galimus ryšius.

Tai yra politikės iniciatyva ir jos iškelti klausimai – ne oficialiai nustatytas faktas, kad muftiatas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Ši aplinkybė svarbi todėl, kad viešojoje erdvėje šiuo metu persipina keli skirtingi ginčai: santykiai tarp skirtingų Lietuvos musulmonų bendruomenių, migracijos klausimai, vietos gyventojų nepasitenkinimas ir religijos laisvė.

Tačiau nė vienas iš šių ginčų nepanaikina žmonių teisės saugiai atlikti religines apeigas.

Dabar atsakymų turės ieškoti tyrėjai

Penktadienį prasidėjusi istorija per kelias dienas perėjo į visiškai kitą etapą.

Iš pradžių buvo kalbama apie susirinkimų organizavimo taisyklių pažeidimą ir aplinkybių patikslinimą.

Dabar pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dviejų galimų nusikalstamų veikų.

Tuo pat metu muftijus prašo valstybės imtis papildomų priemonių ir nori šį klausimą aptarti su Vyriausybės atstovais.

Todėl svarbiausias klausimas dabar jau ne vien tai, kas įvyko penktadienį prie Kauno mečetės. Tyrėjai turės įvertinti, ar susirinkusiųjų veiksmai peržengė protesto ir žodžio laisvės ribas bei tapo baudžiamuoju įstatymu vertinama veika.

Galutinį atsakymą į tai turės duoti ikiteisminis tyrimas.

---