Pensijos auga, tačiau skaičiai atskleidžia skaudžią realybę: beveik kas antram Lietuvos senjorui kyla skurdo grėsmė

Lietuvos pensininkų pajamos pastaraisiais metais didėja dviženkliais tempais, tačiau vienas rodiklis verčia į situaciją pažvelgti visiškai kitaip.

2025 metais net 40,5 proc. 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis. Tai reiškia, kad problema išlieka didžiulė net ir tuomet, kai vidutinė pensija kasmet kyla.

Paradoksas dar ryškesnis pažvelgus į visą sistemą: socialinio draudimo įmokas Lietuvoje mokame pagal europietišką modelį, tačiau išėjus į pensiją ankstesnes pajamas pakeičianti pensijos dalis vis dar yra palyginti nedidelė.

Pensija jau artėja prie 750 eurų – tačiau čia prasideda įdomiausia dalis

„Sodros“ duomenimis, 2026 metų liepą vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekė 747,01 euro.

Turint būtinąjį socialinio draudimo stažą vidurkis buvo didesnis – 808,32 euro.

Atrodytų, kad situacija gerėja gana sparčiai.

2026 metais pensijoms pritaikytas 1,0987 indeksavimo koeficientas, o individualiajai pensijos daliai – dar ir papildomas 1,03 koeficientas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiavo, kad šiemet vidutinis pensijų augimas turėtų siekti apie 12 procentų.

Tačiau vien didėjanti suma eurais neatskleidžia visos istorijos.

Problema pasimato palyginus pensiją su žmonių atlyginimais

Pensininkams svarbu ne vien tai, ar pensija padidėjo 50 ar 80 eurų.

Svarbu ir tai, kaip ji atrodo bendrame šalies pajamų kontekste.

Jeigu atlyginimai kyla sparčiau, žmogaus pensija gali didėti, tačiau jo finansinė padėtis, palyginti su dirbančiaisiais, vis tiek išlikti silpna.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozavo, kad 2026 metais vidutinė senatvės pensija sudarys maždaug 47,3 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“, o turinčių būtinąjį stažą – apie 51,1 proc.

Tačiau tarptautiniuose palyginimuose naudojamos ir kitokios metodikos, todėl skirtinguose šaltiniuose galima pamatyti kitokius procentus.

Būtent dėl to pensijų palyginimai kartais sukelia nemažai ginčų.

Dar vienas skaičius paaiškina, kodėl senjorams taip sunku

2025 metų skurdo rizikos riba vienam žmogui siekė 699 eurus per mėnesį.

Tuo metu 2024 metų vidutinė senatvės pensija buvo apie 609 eurus.

Vadinasi, tuo laikotarpiu vidutinė pensija net nesiekė pajamų ribos, pagal kurią vertinama skurdo rizika.

Svarbu suprasti, kad skurdo rizikos riba nėra nustatyta suma, kurios pakanka ar nepakanka žmogui pragyventi.

Tai santykinis statistinis rodiklis, priklausantis nuo visos šalies gyventojų pajamų.

Todėl kylant atlyginimams kyla ir ši riba.

Štai kodėl gali susidaryti iš pirmo žvilgsnio keista situacija: pensijos didėja, tačiau nemaža dalis pensininkų vis tiek lieka skurdo rizikos grupėje.

O mažiausias pensijas gaunantiems žmonėms situacija dar sudėtingesnė

2026 metais minimalių vartojimo poreikių dydis siekia 468 eurus.

Tuo metu šalpos pensijų bazė – 261 eurą. Konkreti šalpos pensija priklauso nuo jos rūšies ir taikomo bazės daugiklio, todėl šių dviejų skaičių negalima tiesiogiai sutapatinti.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovai siūlo siekti, kad mažiausios pensijos ir išmokos bent jau nenusileistų minimalių vartojimo poreikių dydžiui.

Tačiau net ir tai problemos iki galo neišspręstų.

MVPD vis tiek yra gerokai mažesnis už skurdo rizikos ribą.

Tarptautiniai ekspertai Lietuvai siunčia panašų signalą

OECD Lietuvos ekonomikos apžvalgoje atkreipė dėmesį, kad pensijų ir ankstesnių darbo pajamų santykis Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp organizacijos valstybių.

OECD tai tiesiogiai sieja su aukštu vyresnio amžiaus žmonių skurdo lygiu ir siūlo palaipsniui stiprinti mažiausias pensijas bei susijusią socialinę paramą.

Europos Sąjungos institucijų vertinime problema taip pat išlieka ryški.

2025 metais skurdas ar socialinė atskirtis grėsė 26,3 proc. visų Lietuvos gyventojų, o ypač pažeidžiama grupe įvardyti 65 metų ir vyresni žmonės.

Tačiau yra ir geresnių ženklų

Pensijų augimas nėra vien pažadas ateičiai.

2026 metų liepą faktinė vidutinė senatvės pensija jau pasiekė 747 eurus, o turint būtinąjį stažą – daugiau kaip 808 eurus.

Be to, dabartinės prognozės numato tolesnį augimą.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų 2027 metų pensijų indeksavimas galėtų siekti apie 9,08 proc. „Sodra“ prognozuoja, kad vidutinė senatvės pensija kitąmet galėtų būti apie 809 eurus. Tai kol kas prognozė, o konkretaus žmogaus pensijos pokytis priklausys nuo jo stažo ir sukauptų apskaitos vienetų.

Kodėl vien didinti pensijas gali nepakakti?

Čia slypi bene svarbiausia visos problemos dalis.

Senjoro finansinę padėtį lemia ne vien suma, kuri kiekvieną mėnesį įkrenta į sąskaitą.

Didžiulę reikšmę turi būsto išlaidos, šildymas, vaistai, sveikatos priežiūra, transportas ir galimybė gauti socialines paslaugas.

Todėl du vienodą pensiją gaunantys žmonės gali gyventi visiškai skirtingomis sąlygomis.

Vienas gali turėti nuosavą renovuotą būstą ir nedideles išlaidas, o kitam didelę pajamų dalį gali tekti skirti būstui, šildymui ar sveikatos poreikiams.

Būtent todėl specialistai kalba ne tik apie pensijų didinimą, bet ir apie visą senjorui prieinamų paslaugų bei paramos sistemą.

Pensijos didės, tačiau tikrasis iššūkis – visai kitur

Lietuvoje yra daugiau kaip 635 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, todėl net nedideli pensijų sistemos pakeitimai paliečia milžinišką visuomenės dalį.

Pensijos pastaraisiais metais iš tiesų auga sparčiai.

Tačiau svarbiausias klausimas nėra vien tai, kiek eurų pensija padidės kitų metų sausį.

Daug svarbiau, ar pensijų augimas ilgainiui sugebės priartėti prie dirbančių žmonių pajamų augimo ir sumažinti vyresnio amžiaus žmonių skurdo riziką.

Nes kol beveik keturiems iš dešimties Lietuvos senjorų gresia skurdas ar socialinė atskirtis, didėjantys skaičiai pensijų lapeliuose dar nereiškia, kad pagrindinė problema jau išspręsta.