Vilniuje aptiko sunkiai suvokiamas gyvenimo sąlygas: 22 kvadratiniuose metruose glaudėsi net 16 žmonių – dabar situaciją aiškinasi teisėsauga

Šešiolika žmonių viename vos 22 kvadratinių metrų kambaryje. Dešimtys lagaminų, mažas šaldytuvas, beveik jokio privatumo ir, kaip pasakojama, prastas vėdinimas. Tokį vaizdą Vilniuje išvydo atvykusieji patikrinti, kokiomis sąlygomis gyvena iš Filipinų į Lietuvą dirbti atvykę žmonės.

Tačiau ankšta patalpa pasirodė esanti tik viena šios istorijos dalis.

Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas teigia, kad į jį kreipėsi išsigandę darbuotojai, prašydami padėti atgauti asmens dokumentus. Pasak jo, dalis žmonių buvo atsidūrę itin pažeidžiamoje situacijoje: jie buvo pasiskolinę pinigų kelionei į Lietuvą, todėl bijojo prarasti darbą ir likti su skolomis.

Dabar aplinkybes aiškinasi teisėsauga.

Viename kambaryje – 16 žmonių ir dešimtys lagaminų

Pasak A. Cuzanausko, patalpa, kurią jis pamatė atvykęs kartu su pareigūne, buvo vos 22 kvadratinių metrų.

Joje gyveno 16 žmonių.

Be gyventojų, kambaryje buvo sukrauta daugybė asmeninių daiktų – skaičiuota maždaug 25–28 lagaminai. Žmonėms teko dalytis ir nedideliu šaldytuvu.

Vien šie skaičiai leidžia suprasti, kiek mažai asmeninės erdvės teko vienam žmogui.

Dar daugiau klausimų sukėlė pačios patalpos būklė.

Pasak profsąjungos atstovo, normalios ventiliacijos praktiškai nebuvo, langai buvo su grotomis, patalpoje trūko oro ir privatumo.

Tai nebuvo situacija, kai žmonės kambaryje susirinko kelioms valandoms ar vienai nakčiai. Iš daugybės asmeninių daiktų buvo galima suprasti, kad čia gyvenama ilgesnį laiką.

Tačiau ši istorija prasidėjo visai ne nuo gyvenamojo kambario

Apie darbuotojų gyvenimo sąlygas A. Cuzanauskas sužinojo ne todėl, kad būtų specialiai tikrinęs migrantų būstus.

Į profesinių sąjungų atstovus pagalbos kreipėsi patys filipiniečiai.

Jų problema buvo kita – žmonės norėjo atgauti savo asmens dokumentus.

A. Cuzanauskas teigia, kad dokumentus buvo paėmęs darbdavys. Darbuotojai dėl susidariusios situacijos esą jautė didelį stresą ir baiminosi, kas jų laukia toliau.

Profesinių sąjungų vadovo pasakojimu, buvo atsiradęs ir planas kai kuriuos darbuotojus išsiųsti atgal į jų šalį.

Tai jau gerokai rimtesnė problema nei per mažas gyvenamasis kambarys.

Asmens dokumentų kontrolė žmogui yra ypač svarbi, nes be jų užsienietis gali atsidurti itin pažeidžiamoje padėtyje.

Į Lietuvą atvyko dirbti vairuotojais

Šioje istorijoje minimi Filipinų piliečiai Lietuvoje dirbo vairuotojais.

Tačiau jų kelionė į Europą, pasak profsąjungos atstovo, nebuvo paprasta.

A. Cuzanausko teigimu, kiekvienas iš jų už galimybę atvykti buvo sumokėjęs maždaug po 2,5 tūkst. eurų.

Kai kuriems tam teko skolintis.

Ir būtent ši detalė padeda suprasti, kodėl užsienio darbuotojas gali ilgai tylėti net tada, kai jo gyvenimo ar darbo sąlygos netenkina.

Žmogus atvyksta į kitą valstybę, dažnai menkai pažįsta vietos įstatymus, gali nemokėti lietuvių kalbos, neturi artimųjų, o gimtojoje šalyje jo laukia skola.

Tokioje situacijoje darbo praradimas gali atrodyti kaip katastrofa.

Todėl net žinodamas, kad turi tam tikras teises, darbuotojas gali bijoti jomis pasinaudoti.

„Tik pabandyk pasakyti kažką ne taip“

Būtent baimę A. Cuzanauskas įvardija kaip vieną svarbiausių šios istorijos aspektų.

Jo vertinimu, darbuotojai galėjo jausti psichologinį spaudimą ir nedrįsti prieštarauti.

Tai itin svarbu vertinant tokias istorijas.

Iš pirmo žvilgsnio galima klausti: jeigu sąlygos tokios blogos, kodėl žmonės tiesiog neišėjo?

Tačiau užsieniečio darbuotojo situacija gali būti daug sudėtingesnė.

Jeigu žmogaus darbas, pajamos, gyvenamoji vieta ir galimybė grąžinti skolą priklauso nuo vieno darbdavio, jo pasirinkimo laisvė praktiškai gali būti gerokai mažesnė, nei atrodo iš šalies.

O jeigu dar kyla problemų dėl asmens dokumentų, priklausomybė tampa dar didesnė.

Darbdavys viešai situacijos aiškinti nepanoro

Filipiniečius įdarbinęs verslininkas žurnalistams situacijos komentuoti nepanoro.

Todėl šiuo metu viešai girdima daugiausia profesinių sąjungų atstovo ir pačių darbuotojų pusė.

Tai svarbi aplinkybė.

Kol vyksta aplinkybių vertinimas, negalima automatiškai konstatuoti, kad visi profsąjungos atstovo išsakyti įtarimai jau yra įrodyti kaip teisės pažeidimai.

Būtent todėl dabar svarbus vaidmuo tenka institucijoms.

Jos turės nustatyti, kas tiksliai organizavo žmonių apgyvendinimą, kokiomis sąlygomis jie buvo įdarbinti, kas nutiko jų dokumentams ir ar buvo pažeisti Lietuvos teisės aktai.

Dalis žmonių jau iškelti

Po situacijos paviešinimo dalis filipiniečių iš ankštos patalpos jau buvo iškelti.

Tačiau, remiantis paskelbta informacija, keli žmonės joje dar buvo likę.

Tai reiškia, kad istorija dar nėra pasibaigusi.

Teisėsaugai teks atsakyti ir į svarbesnį klausimą: ar tai buvo vienas išskirtinis atvejis, ar panašiomis sąlygomis Lietuvoje gali gyventi ir daugiau iš trečiųjų šalių atvykusių darbuotojų.

Lietuva per kelis dešimtmečius atsidūrė visiškai kitoje situacijoje

Dar prieš keliolika metų Lietuva pirmiausia buvo valstybė, iš kurios žmonės masiškai išvykdavo dirbti svetur.

Londonas, Dublinas, Oslas ir kiti Vakarų Europos miestai tapo naujais namais šimtams tūkstančių lietuvių.

Dabar situacija keičiasi.

Augant atlyginimams ir trūkstant darbuotojų tam tikrose srityse, pati Lietuva tapo darbo migracijos kryptimi žmonėms iš Azijos ir kitų regionų.

Tai reiškia ir naują atsakomybę.

Žmogus, atvykęs į Lietuvą legaliai dirbti, neturėtų tapti darbuotoju, kuriam galima taikyti prastesnius standartus vien todėl, kad jis nežino vietinės sistemos ar bijo netekti darbo.

16 žmonių viename kambaryje tapo tik matomiausia problemos dalimi

Būtent skaičius „16 žmonių 22 kvadratiniuose metruose“ greičiausiai labiausiai įsirėš į atmintį.

Tačiau ši istorija nėra vien apie kvadratinius metrus.

Ji yra apie darbuotojų priklausomybę nuo darbdavio, skolas, dokumentus, baimę prarasti pajamas ir klausimą, kiek realiai žmogus gali apginti savo teises atsidūręs svetimoje valstybėje.

Šiuo metu dalis darbuotojų jau perkelti kitur, o aplinkybes vertina teisėsauga.

Tik atlikus patikrinimus bus galima galutinai pasakyti, kokie pažeidimai buvo padaryti ir kas už juos atsakingas.

Tačiau vienas faktas jau dabar sunkiai palieka abejingą: Vilniuje 22 kvadratinių metrų patalpoje buvo aptikta gyvenant net 16 iš Filipinų atvykusių darbuotojų. O pradėjus domėtis, kaip jie ten atsidūrė, iškilo dar rimtesni klausimai dėl dokumentų, skolų ir galimo spaudimo.