Migracijos departamentas atsakė į Jasikevičiaus nuogąstavimus dėl vaikų pilietybės

„Dėl to pats labai pergyvenu, nes jeigu imti be išimčių, ateis aštuoniolika metų neužilgo mano vaikam ir reikės apsispręsti dėl pilietybės. Sakau – jeigu mūsų valstybė galvoja, kad mes čia galim savais mėtytis… Dar vienas iš faktorių, kuris nepadaro mūsų pačiais protingiausiais“, – šie krepšininko žodžiai nuskambėjo naujienų portaluose.

Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, jog Š. Jasikevičiaus būgštavimai dėl vaikų pilietybės neturi jokio pagrindo, o baimę dėl būsimo atžalų pasirinkimo veikiausiai kelia nepakankamas domėjimasis Lietuvos teisės aktais, reglamentuojančiais daugybinės pilietybės turėjimą.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas.

To paties straipsnio 11 punkte nustatyta, kad daugybinė pilietybė galima tada, jei asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Vertinant krepšinio specialisto pasisakymus, tampa akivaizdu, jog abiem nepilnamečiams jo vaikams taikytina bent viena iš paminėtų Pilietybės įstatymo nuostatų.

Tai reiškia, jog Š. Jasikevičiaus vaikai, kai jiems sueis 18 metų, neprivalės rinktis pilietybės ir išsaugos teisę į daugybinę – Lietuvos ir kitos užsienio valstybės – pilietybę.

Minėtoje publikacijoje taip pat primenamos krepšininkų Žydrūno Ilgausko ir Alvydo Pazdrazdžio pilietybės netekimo istorijos, kurias straipsnio kontekste bandoma sieti su Š. Jasikevičiaus vaikų situacija.

Migracijos departamentas primena, kad Ž. Ilgauskas ir A. Pazdrazdis kitos šalies pilietybę įgijo jau būdami pilnamečiais ir apie tai nepranešė nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad abiejų buvusių krepšininkų atvejai akivaizdžiai kitokie ir lyginti juos su dabartine nepilnamečių Š. Jasikevičiaus vaikų situacija būtų nelogiška.