Aidas Užkuraitis
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas iš Rusijos atakų krečiamo Kyjivo tiesiogiai kreipėsi į Vladimirą Putiną. Jo žinutė buvo trumpa ir nedviprasmiška – Rusija turi nutraukti karą ir atakas prieš Ukrainos civilius.
Tačiau vien raginimais Vokietijos vadovas neapsiribojo. Vizito metu paskelbta apie naują didžiulį Vokietijos paramos paketą Ukrainai, o dalis pinigų bus skirta tam, kas artėjant žiemai Kyjivui tampa ypač svarbu.
Merzo vizitas vyko ne ramioje diplomatinėje aplinkoje. Ukrainos sostinėje skambėjo oro pavojaus signalai, buvo girdėti sprogimai, o tą patį rytą Rusija vėl smogė svarbiai miesto infrastruktūrai.
Atvykęs į Kyjivą Merzas iš karto išvydo tai, apie ką Europoje dažniausiai skaitoma tik pranešimuose
Spalio 4 dieną Vokietijos kancleris atvyko į iš anksto plačiai neskelbtą vizitą Kyjive.
Kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu jis apsilankė prie apgadinto Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos pastato.
Pastatas buvo nukentėjęs per Rusijos drono ataką.
Stovėdamas šalia smūgio padarinių Vokietijos kancleris ir pasiuntė vieną tiesiausių savo pastarojo meto žinučių Rusijos vadovui.
„Pone Putinai, nutraukite šį beprasmį karą!“ – pareiškė Merzas.
Jis pridūrė, kad yra pasirengimas kalbėtis apie karo užbaigimą, tačiau atakos prieš Ukrainos civilius turi liautis.
Tačiau būtent tuo metu Kyjive nutiko tai, kas jo žodžiams suteikė dar didesnį svorį
Tai nebuvo vizitas mieste, kuriame karą priminė tik apgriauti pastatai.
Merzui viešint Kyjive kelis kartus skambėjo oro pavojaus signalai. Rusijos dronų atakos tęsėsi ir Vokietijos kancleriui esant Ukrainos sostinėje.
Dar sekmadienio rytą buvo smogta Šiauriniam tiltui per Dnieprą – vienai svarbių Kyjivo transporto jungčių.
Merzas atvykęs pareiškė, kad Ukrainai artimiausiomis savaitėmis reikės didelės paramos, ir patvirtino, kad Vokietija jos neketina nutraukti.
Viena vieta Kyjivo centre Merzui tapo simboliu to, ką jis pavadino karo beprasmybe
Vokietijos kancleris ypatingą dėmesį atkreipė į Rusijos atakos apgadintą Nacionalinės mokslų akademijos pastatą.
Jam ši vieta tapo argumentu kalbant apie karo poveikį Ukrainos civiliams.
Merzas akcentavo, kad objektas yra pačiame Kyjivo centre, vos už kelių šimtų metrų nuo Vokietijos ambasados.
Jo vizito metu Ukrainos sostinėje vėl skambėję pavojaus signalai tik dar labiau pabrėžė situaciją.
Kancleris pareiškė, kad atakos turi baigtis ir tik tada galima kalbėti apie realų kelią karo pabaigos link.
Tačiau tikroji vizito staigmena paaiškėjo vėliau – kalbama jau apie milijardines sumas
Merzas į Kyjivą atvyko ne tik su politine žinute.
Vokietija paskelbė apie papildomą 1 mlrd. eurų karinę paramą Ukrainai.
Numatyta parama apima įvairias karines priemones, įskaitant tolimojo veikimo sistemas, dronus ir palydovines technologijas.
Dar maždaug 350 mln. eurų Vokietija skiria Ukrainos energetikos sektoriui.
Šie pinigai bus naudojami generatoriams, pastotėms ir infrastruktūros remontui – tai ypač aktualu artėjant žiemai, kai Rusija intensyvina atakas prieš Ukrainos energetikos sistemą.
Ir tai dar ne viskas – Zelenskis paskelbė skaičių, kuris dar didesnis
Vizito metu Ukraina ir Vokietija pasirašė 15 susitarimų, kurių bendra vertė, pasak Ukrainos prezidento, viršija 8,5 mlrd. eurų.
Didžioji dalis jų susijusi su saugumu, gynybos pramonės bendradarbiavimu, gamyba ir įsigijimais.
Viena svarbiausių krypčių – kova su dronais.
Rusija vis aktyviau naudoja greitus reaktyvinius bepiločius, todėl Ukraina ieško naujų būdų juos aptikti ir perimti.
Vokietija ketina prisidėti prie tokių sistemų kūrimo ir gamybos.
Merzas ištarė dar vieną sakinį – šįkart jis buvo skirtas ne vien Ukrainai
Atvykęs į Kyjivą Vokietijos kancleris Rusijos karą susiejo ir su platesniu Europos saugumu.
Jo teigimu, jeigu Rusija nebus sustabdyta, jos karinė grėsmė ateityje gali paliesti ir kitas Europos valstybes.
Tai atspindi dabartinę Vokietijos vyriausybės poziciją: parama Ukrainai Berlyne vertinama ne vien kaip pagalba vienai užpultai valstybei, bet ir kaip Europos saugumo klausimas.
Merzas taip pat pabrėžė, kad Vokietijos neįbaugins didėjantis spaudimas ir ji neatsisakys paramos Kyjivui.
Artėjanti žiema dabar tampa viena didžiausių Ukrainos problemų
Karas vyksta ne tik fronto linijoje.
Rusija intensyviai atakuoja energetikos ir kitą Ukrainos infrastruktūrą, o prieš žiemą tokie smūgiai gali turėti itin skaudžių pasekmių civiliams.
Pažeistos elektrinės, pastotės ar šilumos tiekimo sistemos gali reikšti elektros ir šildymo sutrikimus tuo metu, kai temperatūra nukrenta žemiau nulio.
Būtent todėl dalis naujos Vokietijos paramos skiriama ne tiesiogiai karinėms reikmėms, o energetikos infrastruktūrai atkurti.
Merzas savo vizito metu pabrėžė, kad miestai, gyvenamieji namai ir šildymo infrastruktūra yra nuolat atakuojami.
O tada nuskambėjo žodžiai apie derybas – tačiau buvo įvardyta labai aiški sąlyga
Nepaisant griežtos retorikos Maskvos atžvilgiu, Merzas pareiškė, kad kelias į derybas nėra uždarytas.
Vokietijos kanclerio teigimu, yra pasirengimas kalbėtis apie karo užbaigimą.
Tačiau jis iškėlė esminę sąlygą – turi liautis atakos ir nutilti ginklai.
Tai svarbi detalė, nes tuo pat metu vyksta ir diplomatinės pastangos ieškoti galimo derybų formato.
Zelenskis spalio 4 dieną taip pat sakė, kad Ukraina pasirengusi JAV siūlomoms techninio lygio deryboms su Rusijos atstovais iki spalio pabaigos. Kol kas neaišku, ar Maskva sutiks su tokiu pasiūlymu.
Kyjive Merzas paliko žinutę, kuri buvo skirta ne tik Putinui
Vokietijos kanclerio vizitas įvyko itin jautriu momentu.
Rusija intensyvina oro atakas, Ukraina ruošiasi dar vienai karo žiemai, o Europos valstybėms tenka spręsti, kokio masto paramą Kyjivui jos pasirengusios teikti toliau.
Merzas savo atsakymą pateikė Kyjive.
Viena jo žinutės dalis buvo skirta Putinui – nutraukti karą ir atakas prieš civilius.
Kita buvo skirta Ukrainai – Vokietijos parama nesibaigia.
O trečioji, platesnė žinutė buvo skirta Europai: Berlynas Rusijos karą Ukrainoje vertina kaip klausimą, tiesiogiai susijusį ir su viso žemyno saugumu.
Todėl Merzo ištarti žodžiai Kyjive nebuvo vien diplomatinis pareiškimas. Tą pačią dieną juos lydėjo konkretūs sprendimai – papildomas milijardas eurų karinei pagalbai, šimtai milijonų energetikai ir nauji Vokietijos bei Ukrainos bendradarbiavimo susitarimai.
