Birštono merės Nijolės Dirginčienės vadinamojoje „čekiukų“ byloje – naujas, netikėtas posūkis. Lietuvos apeliaciniame teisme paviešinti papildomi duomenys apie degalų čekius, kurie buvo įtraukti į politikės veiklos išlaidų ataskaitas. Vienas jų, kaip paaiškėjo, susijęs su transporto priemone, kurios paskirtis sunkiai siejasi su savivaldybės vadovės kasdienėmis pareigomis. Pati merė, išgirdusi prokuroro pateiktą informaciją, neslėpė nuostabos.
Teismo salėje – netikėtas posūkis
Trečiadienį, lapkričio 4 dieną, Vilniuje vykusiame Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje nagrinėjant Birštono merės bylą paaiškėjo naujų aplinkybių.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius pateikė papildomus Specialiųjų tyrimų tarnybos surinktus dokumentus.
Juose – informacija apie banko korteles, kuriomis buvo atsiskaitoma už degalus, o vėliau atitinkami čekiai pateko į N. Dirginčienės veiklos išlaidų apskaitą.
Anksčiau tyrėjams nepavyko nustatyti visų kortelių savininkų.
Tačiau papildomas patikrinimas leido atskleisti daugiau detalių.
Ir būtent viena iš jų teismo posėdyje sukėlė ypatingą dėmesį.
Paaiškėjo, į kokį automobilį buvo pilti degalai
Prokuroro pateiktais duomenimis, tarp Birštono merės išlaidų dokumentų atsidūrė degalų kvitas, susijęs su bendrovės „Šilutės komunalininkas“ transporto priemone.
Tačiau tai nebuvo įprastas lengvasis automobilis.
Paaiškėjo, kad degalai buvo pilti į bendrovei priklausantį katafalką.
Ši transporto priemonė naudojama laidojimo paslaugoms.
Bendrovė „Šilutės komunalininkas“ užsiima įvairiomis komunalinėmis paslaugomis, įskaitant teritorijų priežiūrą, kapinių tvarkymą ir laidojimo paslaugų teikimą.
Prokuroro teigimu, pati įmonė negalėjo nurodyti, kas tuo metu vairavo katafalką.
Tačiau patvirtino turinti byloje minimą degalų kvitą.
Šios aplinkybės kelia klausimą, kaip toks dokumentas galėjo patekti į Birštono merės veiklos išlaidų apskaitą.
Kol kas galutinio atsakymo į šį klausimą nėra.
Merės reakcija – nuostaba ir šokas
Po teismo posėdžio N. Dirginčienė neslėpė, kad išgirsta informacija ją nustebino.
Politikė teigė negalinti paaiškinti, kaip į jos išlaidų dokumentus galėjo patekti minėtas degalų kvitas.
Ji nurodė, kad pirmiausia reikėtų patikrinti konkrečias datas ir aplinkybes.
Merė taip pat pripažino lankanti savo gimtąją Šilutę.
Tačiau vien ši aplinkybė nepaaiškina, kaip į jos išlaidų apskaitą pateko su komunalinės bendrovės katafalku susijęs kvitas.
Dėl šios priežasties prokuroras siekia, kad teisme būtų išsamiau išnagrinėta ir ši aplinkybė.
Dar viena detalė – net 27 banko kortelės
Katafalko degalų kvitas nėra vienintelė neįprasta bylos aplinkybė.
Remiantis teisme nagrinėjamais duomenimis, 2019–2020 metais į N. Dirginčienės veiklos išlaidas buvo įtraukti degalų čekiai, už kuriuos atsiskaityta net 27 skirtingomis banko kortelėmis.
Tarp nustatytų kortelių savininkų – politikės šeimos nariai.
Minimi jos sutuoktinis, du sūnūs ir marti.
Taip pat nustatyta, kad į apskaitą pateko su Birštono savivaldybės tarybos nare Dovile Adamonyte bei jos seserimi susijusių degalų pirkimo dokumentų.
Ankstesniame tyrimo etape 11 kortelių savininkų tapatybės dar nebuvo žinomos.
Dabar tyrėjams pavyko nustatyti beveik visus.
Išimtys liko dvi užsienio bankų išduotos kortelės – viena Šveicarijos, kita Austrijos.
Kam jos priklauso, kol kas nenustatyta.
Degalai Lietuvoje, kai merė buvo užsienyje?
Prokuroras atkreipė dėmesį ir į kitą aplinkybę.
Bylos duomenimis, kai N. Dirginčienė buvo išvykusi į komandiruotes Prancūzijoje, Belgijoje, Kinijoje ir kitose šalyse, jos veiklos išlaidų ataskaitose tuo pat metu atsirasdavo degalų pirkimo Lietuvoje dokumentų.
Taip pat nustatytas atvejis, kai merė dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje, tačiau tuo pačiu metu buvo užfiksuotas degalų pirkimas.
Prokuratūros vertinimu, tokie laiko ir vietos neatitikimai reikalauja paaiškinimo.
Vis dėlto vien šie neatitikimai savaime neįrodo, kad politikė asmeniš




