Aidas Užkuraitis
Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas vėl pasiuntė Vakarams itin grėsmingą žinutę. Šį kartą buvęs Rusijos prezidentas kalbėjo jau ne abstrakčiai apie šalies branduolinį arsenalą – savo pareiškime jis tiesiogiai paminėjo Kyjivą ir svarbiausius NATO objektus.
D. Medvedevas tvirtino, kad Rusijos karinis potencialas leistų surengti branduolinį smūgį, kurio pasekmės būtų katastrofiškos. Kartu jis pripažino, kad toks žingsnis reikštų „absoliutaus negrįžimo tašką“ visai planetai.
Pareiškimas nuskambėjo ypač jautriu metu. Rusija šią savaitę atnaujino intensyvias oro atakas prieš Kyjivą, NATO šalys vis garsiau kalba apie Rusijos keliamas grėsmes, o Lenkija rugsėjo 10-ąją perspėjo besirengianti galimoms provokacijoms prie savo sienos su Ukraina.
Tačiau yra labai svarbi detalė: D. Medvedevo žodžiai nėra paskelbimas, kad Rusija priėmė sprendimą panaudoti branduolinį ginklą.
Įvardijo Kyjivą ir NATO objektus
Naujausius pareiškimus D. Medvedevas išsakė interviu Rusijos leidiniui „Vedomosti“.
Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas teigė, kad šalies karinis potencialas leistų smogti Kyjivui ir pagrindiniams NATO objektams.
Šią mintį jis papildė itin agresyvia retorika apie galimas branduolinio smūgio pasekmes.
Vis dėlto tame pačiame interviu D. Medvedevas pripažino, kad toks scenarijus būtų kraštutinė priemonė ir reikštų katastrofišką lūžį ne tik kare Ukrainoje, bet ir visame pasaulyje.
Jis taip pat tvirtino, kad Maskva esą siekia išvengti pasaulinės katastrofos.
Šie du pareiškimai skamba prieštaringai: viena vertus, Rusijos pareigūnas viešai kalba apie galimybę smogti NATO, kita vertus, tvirtina, kad Maskva nenori, jog toks scenarijus taptų realybe.
„Tai ne užuominos“
Dar viena D. Medvedevo interviu dalis buvo skirta Rusijos branduolinei doktrinai.
Jo teigimu, galimybės panaudoti branduolinį ginklą nereikėtų vertinti vien kaip Maskvos bandymo įbauginti Vakarus.
D. Medvedevas tvirtino, kad Rusijos doktrina numato aplinkybes, kuriomis toks ginklas galėtų būti panaudotas.
Jis taip pat priminė, kad Maskva yra išplėtusi savo branduolinio atgrasymo doktrinos formuluotes.
Pagal Rusijos poziciją, tam tikromis aplinkybėmis nebranduolinės valstybės agresija prieš Rusiją ar Baltarusiją, jeigu ją remtų branduolinė valstybė, galėtų būti vertinama kaip bendras puolimas.
Tačiau net ir tokiu atveju sprendimas nėra D. Medvedevo rankose.
Galutinį sprendimą priimtų Putinas
Tai viena svarbiausių aplinkybių vertinant visą pareiškimą.
D. Medvedevas nėra žmogus, galintis savarankiškai įsakyti panaudoti Rusijos branduolinį arsenalą.
Jis pats interviu pabrėžė, kad galutinį sprendimą priimtų Rusijos prezidentas.
Todėl jo pareiškimus tiksliau vertinti kaip aukšto rango Kremliaus pareigūno branduolinę retoriką ir politinį signalą Vakarams, o ne kaip paskelbtą sprendimą pradėti branduolinę ataką.
Tai svarbus skirtumas.
Antraštės apie „branduolinį smūgį NATO“ gali sudaryti įspūdį, kad toks veiksmas jau suplanuotas. Viešai prieinami duomenys to nepatvirtina.
Pareiškimas nuskambėjo pavojingu metu
D. Medvedevo žodžiai pasirodė tuo metu, kai Rusijos ir Vakarų santykiuose įtampa vėl didėja.
Rugsėjo 8-ąją Rusija po trumpos pauzės atnaujino didelio masto raketų ir dronų atakas prieš Kyjivą. Atakos buvo trumpam aprimę tuo metu, kai regione lankėsi JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.
Po jų išvykimo smūgiai atsinaujino.
Tuo pat metu NATO rytiniame flange daugėja perspėjimų dėl galimų Rusijos provokacijų.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas rugsėjo 10 dieną pareiškė, kad jo šalis tikisi galimų Rusijos veiksmų prieš pasienio infrastruktūrą, jungiančią Lenkiją ir Ukrainą.
D. Tuskas taip pat sakė gavęs išsamų JAV Centrinės žvalgybos valdybos vertinimą apie galimas grėsmes artimiausiais mėnesiais.
Visa tai reiškia, kad D. Medvedevo žodžiai nuskambėjo aplinkoje, kurioje bet kokia branduolinė retorika sulaukia ypač daug dėmesio.
NATO savo pozicijos nekeičia
NATO oficialiai save apibrėžia kaip gynybinį aljansą ir pabrėžia, kad jo atgrasymo sistema paremta įvairių gynybinių pajėgumų deriniu.
Svarbiausias principas išlieka kolektyvinė gynyba.
Tai reiškia, kad sąjungininkės yra įsipareigojusios viena kitą ginti.
Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą NATO sustiprino savo rytinį flangą, o pati Rusija Aljanso dokumentuose įvardijama kaip didžiausia tiesioginė grėsmė euroatlantiniam saugumui.
Todėl grasinimai NATO objektams nėra vertinami izoliuotai nuo platesnės konfrontacijos tarp Maskvos ir Vakarų.
Medvedevo grasinimai nėra naujiena
Nuo 2022 metų D. Medvedevas tapo vienu agresyviausiai pasisakančių aukšto rango Rusijos politikų.
Buvęs prezidentas ir premjeras reguliariai skelbia griežtus pareiškimus apie Ukrainą, Europą ir Jungtines Valstijas.
Branduolinė tema jo retorikoje taip pat pasirodo ne pirmą kartą.
Dėl to Vakarų analitikai tokius pareiškimus dažnai vertina ne tik pagal jų tiesioginę reikšmę, bet ir kaip platesnės Rusijos spaudimo bei atgrasymo strategijos dalį.
Tačiau dažnas grasinimų kartojimas nereiškia, kad juos galima visiškai ignoruoti.
Branduolinės valstybės aukšto rango pareigūno viešas kalbėjimas apie galimus smūgius kitoms valstybėms savaime yra rimtas politinis signalas.
Tuo pat metu Maskva kalba apie taiką
Dar vienas šios istorijos paradoksas – tame pačiame politiniame fone Rusijos vadovybė kalba apie norą užbaigti karą.
D. Medvedevas tvirtino, kad Maskva yra suinteresuota kuo greičiau užbaigti konfliktą.
Tačiau pridėjo esminę sąlygą – karas, anot jo, turėtų baigtis Rusijai priimtinomis sąlygomis.
Būtent dėl šios priežasties Maskvos pareiškimai apie taiką Vakaruose vertinami atsargiai.
Diplomatinės kalbos vyksta tuo pat metu, kai Rusijos atakos Ukrainoje tęsiasi, o aukšto rango Kremliaus pareigūnai viešai kalba apie branduolinio ginklo panaudojimo galimybę.
Svarbiausia detalė – tai vis dar grasinimas, o ne paskelbtas planas
D. Medvedevo pareiškimas neabejotinai yra vienas agresyviausių pastarojo meto Maskvos signalų.
Jis tiesiogiai įvardijo Kyjivą ir NATO objektus bei kalbėjo apie Rusijos branduolines galimybes.
Tačiau iš viešai prieinamos informacijos nėra pagrindo teigti, kad Kremlius jau priėmė sprendimą panaudoti branduolinį ginklą ar rengiasi konkrečiam branduoliniam smūgiui.
Tai labai svarbi riba tarp fakto ir interpretacijos.
Maskva dar kartą priminė pasauliui turinti branduolinį arsenalą ir pasirengusi apie jį kalbėti kaip apie kraštutinę priemonę. Tačiau pats D. Medvedevas pripažino ir kitą šio scenarijaus pusę – peržengus tokią ribą kelio atgal gali nebelikti niekam.
