Tomas L.
Naujo prekybos tinklo „Marytė retail“ pažadas skamba paprastai: pirkėjams pasiūlyti kasdienes prekes pigiau, o veiklą organizuoti be perteklinių procesų ir didelių sąnaudų. Bendrovė viešai kalba apie žemų kainų formatą, ribotesnį bei atrinktą asortimentą ir modelį, kurį steigėjas Povilas Ugianskis lygino su pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ logika.
Tokiam sumanymui Lietuvoje netrūksta erdvės. Pirkėjai jau įprato lyginti kainas tarp „Lidl“, „Maximos“, „Norfa“, „Iki“ ir „Rimi“, tačiau naujas žaidėjas bando konkuruoti ne vien akcijų plakatais. Jo idėja – mažinti tai, kas vyksta už parduotuvės lentynos ribų: prekių įvairovę, procesų sudėtingumą, veiklos kaštus ir sprendimų, kurių pirkėjas tiesiogiai nemato, skaičių.
Vis dėlto svarbiausias klausimas lieka ne tai, ar „Marytė“ atrodys kitaip. Pirkėjams rūpės, ar savaitės pabaigoje jų krepšelis iš tikrųjų bus pigesnis.
„Ryanair“ principas prekyboje: mažiau pasirinkimo, mažiau sąnaudų?
„Marytės retail“ steigėjas viešai aiškino, kad tinklas daug ką nori supaprastinti panašiai, kaip aviacijoje savo veiklą organizavo „Ryanair“. Tai nėra teiginys, kad parduotuvės veiks identiškai kaip oro linijų bendrovė. Greičiau kalbama apie verslo logiką: atsisakyti dalies nebūtinų elementų, standartizuoti procesus ir koncentruotis į tai, už ką klientas pasirengęs mokėti.
Mažmeninės prekybos atveju tai gali reikšti siauresnį prekių pasirinkimą. Vietoje kelių dešimčių panašių tos pačios kategorijos produktų lentynoje galėtų likti mažesnis atrinktų prekių skaičius. Teoriškai toks modelis leidžia paprasčiau valdyti atsargas, greičiau papildyti lentynas, sumažinti neišparduotų prekių kiekį ir mažiau pinigų įšaldyti sandėliuose.
Dar vienas galimas pranašumas – paprastesnės parduotuvės. Jei mažmenininkas renkasi ne prabangų interjerą, o funkcionalias prekybos erdves, mažėja investicijos į įrangą ir jos priežiūrą. Mažesnis administracinis aparatas, standartizuoti parduotuvių procesai ir aiškiai apibrėžtas prekių katalogas taip pat gali padėti kontroliuoti veiklos išlaidas.
Tačiau tai savaime negarantuoja mažesnės kainos prie kasos. Sutaupytos lėšos gali būti nukreiptos į plėtrą, logistiką, darbuotojų atlyginimus ar tiekėjų atsiskaitymus. Kad pirkėjas realiai pajustų naudą, taupymas turi būti perkeltas į kainodarą, o ne tik pagerinti įmonės finansinius rezultatus.
Ką pirkėjai gali rasti „Marytės“ lentynose?
Kol kas bendrovė nėra viešai pateikusi galutinio visų prekių sąrašo ar konkrečių kainų palyginimo su kitais tinklais. Todėl teiginio, kad „Marytėje“ visas krepšelis bus pigesnis, šiandien patvirtinti negalima.
Viešai skelbiama, kad tinklas orientuosis į subalansuotą, atrinktą asortimentą ir žemų kainų formatą. Tai leidžia manyti, kad pagrindinis dėmesys gali būti skiriamas dažniausiai perkamiems produktams: pagrindinėms maisto prekėms, gėrimams, buities reikmenims, higienos prekėms ir kitoms kasdienio vartojimo kategorijoms. Tačiau konkretus pasirinkimas paaiškės tik atsidarius parduotuvėms.
Ribotesnis asortimentas vieniems pirkėjams gali būti privalumas. Jie greičiau ras bazinius produktus ir nebus priversti rinktis iš dešimčių panašių variantų. Kitiems tai gali tapti trūkumu, ypač jei parduotuvėje nebus mėgstamo prekės ženklo, specialios mitybos produktų, platesnio šviežio maisto pasirinkimo ar ne maisto prekių.
Būtent čia išryškės, ar „Marytė“ taps vieta visam savaitiniam apsipirkimui, ar tik parduotuve, į kurią užsukama dėl kelių konkrečių pigių prekių. Mažų kainų formatas gali sėkmingai veikti net ir turint ribotą katalogą, tačiau pirkėjui turi būti aišku, kokią naudą jis gauna ir ko nereikėtų tikėtis.
Konkurentai stebės ne pavadinimą, o realų krepšelį
„Marytės“ atėjimas nesukuria visiškai naujos kategorijos. Lietuvoje jau veikia „Lidl“, kuris ilgą laiką remiasi ribotesniu asortimentu ir nuosavais prekių ženklais, o „Maxima“, „Norfa“, „Iki“ ir „Rimi“ konkuruoja akcijomis, lojalumo programomis, parduotuvių vieta, šviežių produktų pasirinkimu ir apsipirkimo patogumu.
Todėl naujajam tinklui neužteks vien pasakyti, kad jis yra pigus. Pirkėjai lygins ne vieną produktą, o visą pirkimo scenarijų: kiek kainuoja pagrindinės prekės, ar parduotuvė yra patogioje vietoje, kiek laiko užtrunka apsipirkimas, ar visada galima rasti reikalingą prekę ir ar kainos išlieka stabilios pasibaigus atidarymo akcijoms.
Didiesiems tinklams „Marytė“ gali tapti papildomu spaudimu ypač tuose miestuose, kuriuose pirkėjai turi kelis skirtingus prekybos taškus ir aktyviai keičia parduotuvę pagal savaitės akcijas. Vis dėlto vien parduotuvių skaičius rinkos nepakeis. Reikės tiekimo grandinės, patikimų tiekėjų ir pakankamo masto, kad žemų kainų pažadas būtų išlaikomas ne tik pirmosiomis veiklos savaitėmis.
Kada prasidės plėtra ir ko dar nežinome?
Bendrovė skelbia, kad pirmosios „Marytės retail“ parduotuvės turėtų atsidaryti 2026 metų rugsėjį. Iki šių metų pabaigos planuojama turėti 20 parduotuvių, o 2027 metais – apie 40. Per trejus metus į plėtrą ketinama investuoti iki 5 mln. eurų ir sukurti daugiau kaip 200 darbo vietų.
Dalis parduotuvių turėtų įsikurti buvusiose „Mere“ patalpose. Šis faktas ir panašus pavadinimas jau sukėlė viešų klausimų, tačiau „Marytės retail“ vadovas teigia, kad naujasis tinklas su „Mere“ nesusijęs, o jo ryšys su buvusiu tinklu buvo tiekėjo pozicija. Tikslesnes pirmųjų parduotuvių vietas bendrovė žadėjo paskelbti rugsėjo antrojoje pusėje.
Plėtros planai ambicingi, tačiau rinkos ekspertas Petras Čepkauskas LRT sakė, kad 20 parduotuvių atidarymas per trumpą laiką gali būti sudėtingas. Jo vertinimu, pats žemų kainų formatas teoriškai gali veikti, bet praktinis iššūkis bus jį suvaldyti – rasti darbuotojų, užsitikrinti prekių tiekimą ir pelnyti partnerių pasitikėjimą.
Taigi „Marytės“ modelis nėra magiškas būdas automatiškai sumažinti visas kainas. Mažesnis asortimentas ir paprastesni procesai gali padėti taupyti, tačiau galutinį atsakymą pateiks ne reklaminiai pažadai, o pirmieji realūs pirkinių čekiai. Jei naujasis tinklas sugebės pasiūlyti stabiliai mažesnes kainas ir kartu užtikrins tai, ko reikia kasdieniam apsipirkimui, spaudimą pajus visa rinka. Jei ne – „Marytė“ gali likti tik dar vienu bandymu įsitvirtinti sudėtingame Lietuvos prekybos žemėlapyje.
