Aidas Užkuraitis
Lietuvos pirkėjai įpratę prie tų pačių didžiųjų prekybos tinklų, tačiau šį rudenį rinkoje atsiranda vardas, kuris skamba neįprastai paprastai – „Marytė“.
Iš pirmo žvilgsnio galima būtų pagalvoti, kad kalbame apie nedidelę vietinę parduotuvę. Tačiau už šio pavadinimo slypi gerokai ambicingesnis planas.
Naujojo tinklo kūrėjai žada pirmąsias parduotuves atidaryti jau rugsėjį, iki metų pabaigos išaugti iki 20 prekybos vietų, o kitais metais jų turėti apie 40.
Dar įdomesnis pats verslo modelis.
„Marytė retail“ steigėjas Povilas Ugianskis jį lygina su tuo, ką pigių skrydžių rinkoje padarė „Ryanair“ – atsisakyti to, kas nėra būtina, supaprastinti veiklą ir bandyti laimėti kainomis.
Jeigu planas pavyks, Lietuvos prekybos rinkoje gali atsirasti konkurentas, kurio pagrindinis ginklas bus ne prabangios parduotuvės ar milžiniškas pasirinkimas, o vienas pirkėjams ypač svarbus dalykas – galutinė suma prie kasos.
Pavadinimas paprastas, planai – visai ne maži
Naujoji bendrovė skelbia per artimiausius trejus metus į plėtrą ketinanti investuoti iki 5 mln. eurų ir sukurti daugiau kaip 200 darbo vietų.
Pirmosios parduotuvės turėtų pradėti veikti jau šį rugsėjį.
Iki 2026 metų pabaigos planuojama turėti 20 parduotuvių, o 2027 metais tinklas turėtų išaugti iki maždaug 40 prekybos vietų.
Naujokui Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje tai labai spartus plėtros grafikas.
Bendrovė neslepia ir savo ambicijos – nori įsitvirtinti žemų kainų segmente.
Tačiau būtent čia prasideda sudėtingiausia šios istorijos dalis.
Pažadėti mažas kainas galima gana lengvai. Išlaikyti jas konkuruojant su didžiausiais šalies prekybininkais – gerokai sunkiau.
Steigėjas pateikė netikėtą palyginimą
Aiškindamas būsimos „Marytės“ modelį P. Ugianskis pateikė įdomų palyginimą su aviacijos verslu.
Jo teigimu, idėja – maksimaliai supaprastinti procesus, panašiai kaip pigių skrydžių bendrovės pakeitė aviacijos rinką.
Tai reiškia paprastesnį parduotuvės formatą ir dėmesį tam, už ką pirkėjas iš tiesų pasirengęs mokėti.
Mažmeninės prekybos versle tokia strategija nėra nauja. Žemų kainų parduotuvės paprastai stengiasi mažinti veiklos sąnaudas, riboti perteklinį pasirinkimą, paprasčiau pateikti prekes ir labai griežtai valdyti logistiką.
Visa sutaupyta dalis teoriškai leidžia pasiūlyti mažesnę kainą lentynoje.
Tačiau ar „Marytei“ tai pavyks Lietuvos rinkoje, kol kas yra didžiausias klausimas.
Įžengia ne į tuščią rinką
Lietuvos maisto prekybos rinka jau dabar labai konkurencinga.
Pirkėjai renkasi tarp kelių didžiųjų tinklų, kurie turi šimtus parduotuvių, išplėtotą logistiką, lojalumo sistemas ir didžiulę derybinę galią bendraujant su tiekėjais.
Naujam žaidėjui teks pradėti beveik nuo nulio.
Prekybos ekspertas Petras Čepkauskas mano, kad vietos žemų kainų formato parduotuvėms Lietuvoje teoriškai yra.
Tačiau jo vertinimas atsargus – teorijoje modelis gali veikti, o praktinį rezultatą parodys pati rinka.
Ir čia svarbiausias bus ne parduotuvių skaičius.
Svarbiausia bus tai, ar žmogus, apsipirkęs „Marytėje“, iš tiesų pajus skirtumą savo piniginėje.
Viena aplinkybė iš karto sukėlė daug klausimų
Naujasis tinklas sulaukė dėmesio dar neatidaręs pirmųjų parduotuvių.
Priežastis – dalis „Marytės“ prekybos vietų įsikurs buvusiose „Mere“ patalpose.
Po to, kai „Mere“ veikla Lietuvoje sustojo dėl su tinklo savininkais susijusių Europos Sąjungos sankcijų, viešojoje erdvėje iš karto atsirado klausimų, ar tarp senojo ir naujojo tinklų nėra ryšio.
Pavadinimų panašumas diskusijas tik sustiprino.
Pats P. Ugianskis tokius įtarimus kategoriškai atmeta.
Jis teigia su „Mere“ buvęs susijęs ne kaip savininkas ar partneris, o kaip tiekėjas ir pats nukentėjęs po tinklo veiklos sustabdymo.
Pasak verslininko, buvusių „Mere“ patalpų perėmimas tiesiog leidžia naują tinklą paleisti greičiau.
Situaciją įvertino ir ministerija
Diskusija tapo pakankamai rimta, kad į ją sureaguotų Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Ministerija rugsėjo pradžioje pranešė šiuo metu neturinti informacijos, kad „Marytė retail“ steigėjai būtų susiję su Europos Sąjungos sankcionuotais asmenimis ar bendrovėmis.
Tai labai svarbi detalė.
Faktas, kad dalis „Marytės“ parduotuvių veiks buvusiose „Mere“ patalpose, savaime neįrodo jokio nuosavybės ar finansinio ryšio tarp šių verslų.
Institucijos kartu pabrėžė stebinčios situaciją.
Todėl kol nėra priešingų įrodymų, „Marytė retail“ reikėtų vertinti kaip naują atskirą Lietuvos prekybos rinkos dalyvį.
Kodėl būtent dabar?
Laikas pasirinktas įdomus.
Maisto kainos Lietuvoje išlieka viena jautriausių temų, o pirkėjai vis dažniau lygina akcijas, keičia parduotuves ir ieško pigesnių alternatyvų.
Tokioje aplinkoje naujas tinklas, kurio visa komunikacija paremta žema kaina, gali sulaukti didelio pradinio susidomėjimo.
Tačiau pirmasis pirkėjų smalsumas dar negarantuoja ilgalaikės sėkmės.
Pirkėjas gali vieną kartą užsukti pažiūrėti, kaip atrodo naujoji „Marytė“. Kad jis sugrįžtų antrą, trečią ir dešimtą kartą, reikės įrodyti, kad kainų skirtumas yra realus, prekių kokybė priimtina, o reikalingų produktų pasirinkimas pakankamas.
Čia ir bus tikrasis naujo tinklo egzaminas.
Ar „Marytė“ gali priversti konkurentus mažinti kainas?
Tai turbūt įdomiausias klausimas Lietuvos pirkėjui.
Jeigu naujas prekybos tinklas iš tiesų pasiūlytų pastebimai pigesnį kasdienį prekių krepšelį ir sugebėtų greitai išplėsti parduotuvių skaičių, konkurentai negalėtų to visiškai ignoruoti.
Tačiau ekspertai perspėja nesitikėti stebuklo.
P. Čepkauskas yra atkreipęs dėmesį, kad ankstesnio žemų kainų formato „Mere“ rinkos dalis buvo per maža, kad pastebimai pakeistų bendrą maisto kainų lygį Lietuvoje.
Todėl ir 20 ar net 40 „Marytės“ parduotuvių automatiškai nereiškia, kad visoje Lietuvoje atpigs pienas, sviestas ar duona.
Tam reikėtų užimti reikšmingą rinkos dalį.
Vis dėlto konkrečiose vietovėse papildomas konkurentas gali būti daug labiau juntamas. Jeigu šalia kelių jau veikiančių prekybos centrų atsirastų agresyviai kainomis konkuruojanti parduotuvė, kitiems prekybininkams tektų į ją reaguoti.
„Norfa“ vadovas naujoką taip pat pastebėjo
Naujo konkurento pasirodymas neliko nepastebėtas ir tarp didžiųjų prekybininkų.
„Norfos“ vadovas Dainius Dundulis viešai komentavo naujo tinklo planus, nors pripažino, kad P. Ugianskio iki tol prekybos sektoriuje nepažinojo.
Kol kas rinkos senbuviai, panašu, laukia realių veiksmų.
Tai suprantama.
Prekybos sektoriuje svarbiausia ne pranešimas apie ketinimą atidaryti kelias dešimtis parduotuvių, o tai, kiek jų iš tikrųjų pradės veikti, kokiose vietose jos bus ir kokias kainas pasiūlys.
Rugsėjo antroje pusėje „Marytė retail“ žada paskelbti daugiau informacijos apie konkrečias pirmųjų parduotuvių vietas.
Tada ir prasidės gerokai rimtesnis vertinimas.
Tikrasis „Marytės“ testas prasidės prie kasos
Naujo tinklo istorijoje kol kas netrūksta skambių skaičių: iki 5 mln. eurų investicijų, daugiau kaip 200 darbo vietų, 20 parduotuvių iki metų pabaigos ir apie 40 – kitąmet.
Tačiau Lietuvos pirkėjui visi šie skaičiai galiausiai susitrauks iki vieno labai paprasto klausimo.
Kiek kainuos jo įprastas pirkinių krepšelis?
Jeigu „Marytė“ sugebės tą patį pagrindinių prekių krepšelį nuolat pasiūlyti pastebimai pigiau, paprastai skambantis lietuviškas pavadinimas gali tapti rimtu galvos skausmu seniesiems rinkos žaidėjams.
Jeigu kainų skirtumas bus nedidelis, vien intriguojančio pavadinimo ir greitos plėtros pažadų gali nepakakti.
Todėl įdomiausia „Marytės“ istorijos dalis dar tik prasideda.
Pirmosios parduotuvės parodys, ar už ambicingo pažado „Pas Marytę pigiau!“ slypi modelis, galintis iš tiesų pakeisti Lietuvos žmonių apsipirkimo įpročius.
