Tomas L.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tikisi šią savaitę pasirašyti įsakymą dėl naujos Maisto tarybos sudarymo. Projekte jau įrašytos 22 nuolatinių tarybos narių pavardės, tačiau jos dar gali pasikeisti. Kažkuo pakeisti reikės atsistatydinusį finansų viceministrą Valentiną Gavrilovą. Tuo metu Lietuvos verslo konfederaciją (LVK) prašo į tarybą įtraukti jų viceprezidentą Marių Dubnikovą.
Naujosios tarybos darbo reglamentas turėtų būti patvirtintas pirmojo posėdžio metu. I. Hofmanas sako, kad tai bus bendras sprendimas, tačiau jo paties nuomone, Maisto tarybos posėdžiai galėtų būti vieši ir tik atskirų klausimų svarstymas būtų skelbiamas uždaru.
Tokia tvarka šiuo metu galioja daug metų dirbančioje iš Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų sudarytoje Trišalėje taryboje, sprendžiančioje šalies socialines, ekonomines ir darbo santykių problemas.
Kaip veiks
I. Hofmanas sakė, kad vienas iš steigiamos tarybos tikslų – atlikti analizę, surinkti informaciją, kokio masto yra maisto kainų problema.
„Galbūt paaiškės, kad ta problema nėra tokia plati kaip galvojame. Gal ji yra labai siaura ir tik dėl kai kurių produktų, o galbūt išvis nėra problemos. Manyčiau, reikia išrinkti būtiniausių produktų sąrašą, su kuriais dirbsime, nes tikrai taryba neturėtų dirbti su visomis maisto prekėmis. Tai yra neįmanoma, to ir nereikia.
Jei rasime kažkokių neteisingos kainos pasiskirstymo grandinėje priežasčių, tada turėtume pereiti prie konkrečių dalykų – analizuojant, kodėl taip yra“, – LRT.lt sakė ministras.
Pasak jo, tarybos darbotvarkę turėtų pasiūlyti Žemės ūkio ministerija, o kiti nariai galėtų ją pildyti.
„Iki posėdžio turėtų būti atliktas stebėjimo darbas, o tada taryboje reikėtų aiškintis, spręsti, ką būtų galima padaryti.
Beje, reikėtų pasitvirtinti ne tik tarybos darbo reglamentą, bet ir tam tikrą metodiką, nes maisto kainų klausimas yra keblus, produktai yra skirtingi, skirtingos šalys dalyvauja. Praktiškai kiekviena situacija yra kitokia. Pavyzdžiui, negalima mėsos prilyginti pienui arba iš grūdinių kultūrų gaminamoms kruopoms. Tai darbas nueinantis į detales“, – pastebėjo I. Hofmanas.
Ministras pridūrė, kad tarybos posėdžiai galėtų vykti Žemės ūkio ministerijoje, o ateityje – ir nuotoliu.
„Dabar sunku pasakyti, ar jie turėtų būti vieši, rengiami nuotoliu. Galbūt ir gera idėja, bet čia turėtume pačioje taryboje apsispręsti. Galbūt ne visa informacija turėtų patekti į viešąją erdvę, nes gali būti aptariami ir komerciniai klausimai, kita informacija, kurios dalyvaujančios šalys nenorėtų viešinti“, – svarstė jis.
Kalbant apie posėdžių reguliarumą, I. Hofmanas įvardijo šešių kartų per metus dažnį.
„Galbūt kartą per ketvirtį. Iš pradžių reguliarumas galėtų būti ir dažnesnis – kol padarysime analizę, išsiaiškinsime, o paskui galėtų vykti ir rečiau“, – sakė jis.
Ar pasiteisins?
Viena siūlomų tarybos narių – Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė – iš esmės sutiko su ministro siūlomu darbo organizavimu.
„Darbo grupės paprastai būna viešos. Manau, kad ir šioje taryboje, priklausomai nuo klausimo – vieni galėtų būti svarstomi viešai, o kiti – neviešai, kartu dalyvaujant Konkurencijos tarybai“, – sakė ji.
I. Lukoševičienė ragino iš pradžių išsigryninti taryboje nagrinėjamas problemas, o tada nusistatyti posėdžių dažnumą.
„Jei klausimai opūs, reiktų susitikti dažniau. Jei tokių klausimų nėra, tada galima susitikti pagal poreikį“, – sakė ji.
Asociacijos direktorė neskubėjo vertinti, ar naujos tarybos darbas bus prasmingas. „Šį klausimą plačiau pakomentuoti būtų galima po kelių posėdžių. Ar tai realiai dirbanti taryba, ar tik taryba dėl tarybos“, – paaiškino pašnekovė.
Savo ruožtu LVK siūlomas tarybos narys M. Dubnikovas teigė matantis dalyvavimo šioje platformoje prasmę.
„Matau prasmę diskusijai. Galbūt ji atneš didesnį supratimą apie tai, kas kainose yra teisinga ir kas neteisinga“, – sakė jis, pridūręs, kad dauguma jos posėdžių turėtų būti vieši.
Narių sąrašas
Ministro įsakymo projekte įvardijama tokia Maisto tarybos sudėtis: I. Hofmanas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas, Maisto banko vadovas Simonas Gurevičius, ekonomikos ir inovacijų viceministras Darius Indriūnas, premjero patarėjas žemės ūkio klausimais Vigilijus Jukna, Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, I. Lukoševičienė, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Daiva Macijauskė, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narys Mindaugas Maciulevičius, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos profesorius Mangirdas Morkūnas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas Bernardas Vaznonis, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė ir Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
Dokumente taip pat įvardinti atitinkami asmenys, kurie pakeistų pagrindinius tarybos narius jiems nesant.
Sausio 23 d. registruotame projekte buvo paminėtas ir V. Gavrilovas. Tačiau dėl tariamo prorusiškumo kritikos sulaukęs finansų viceministras šią savaitę iš pareigų pasitraukė.
Brangęs maistas
Lietuvos banko duomenimis, nuo 2020 iki 2024 metų maisto kainos Lietuvoje pabrango apie 50 proc. Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad jų augimas tęsis ir šiemet, sieks 0,9–2,1 proc. Tikėtina, kad 2025 m. Lietuvoje labiausiai brangs pieno produktai ir kiaušiniai.
Žemės ūkio duomenų centro stebimame sąraše yra 20 būtiniausių maisto produktų. Pavyzdžiui, sausio 20–26 dienomis, vidutinė 1 kg 550 (B-F) ir 405 (B-F) rūšies kvietinių miltų kaina Lietuvoje siekė 0,67 euro.
Tuo metu litras geriamojo 2,5 proc. riebumo, pasterizuoto, be priedų (kvapiųjų medžiagų, Ca, vitaminų ir pan.) pieno kainavo 0,95 euro. 10 vnt. M kategorijos rudų arba baltų narvuose laikomų vištų kiaušinių sausio pabaigoje kainavo 1,98 euro.
Vidutinė mažiausia būtiniausio maisto produkto kaina apskaičiuojama panaudojant tris mažiausias kainas, registruotas visuose tiriamuose Lietuvos miestuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės) esančiose prekybos tinklų „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“, „Iki“ ir „Rimi“ parduotuvėse. Vidutinėms mažiausioms būtiniausių maisto produktų kainoms apskaičiuoti akcinės kainos neįtraukiamos.
