Aidas Užkuraitis
Yra statistikos rodiklių, kuriais valstybės didžiuojasi. Tačiau naujausi Europos Sąjungos duomenys Lietuvai primena problemą, apie kurią kalbėti sunku, bet tylėti būtų dar pavojingiau.
Naujausia Eurostato statistika rodo, kad pagal standartizuotą mirčių dėl savižudybių rodiklį Lietuva 2023 metais buvo pirmoje vietoje tarp Europos Sąjungos valstybių.
Lietuvoje užfiksuotas 18,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų rodiklis. Antroje vietoje liko Slovėnija – 16,4, trečioje Vengrija – 16,1.
Europos Sąjungos vidurkis buvo gerokai mažesnis – 10,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Tai reiškia, kad Lietuvos rodiklis ES vidurkį viršijo maždaug 81 procentu.
Tačiau už šių skaičių slypi ir kita, ne mažiau svarbi istorijos pusė. Per ilgesnį laikotarpį padėtis Lietuvoje gerėjo, todėl specialistai ragina matyti ne tik vietą ES lentelėje, bet ir tai, kas jau pasiekta bei ką dar būtina keisti.
Lietuva atsidūrė pačiame ES lentelės viršuje
Eurostato rugsėjo 9 dieną paskelbti duomenys apima 2023 metus ir leidžia palyginti situaciją skirtingose Europos Sąjungos šalyse.
Visoje ES tais metais dėl savižudybių mirė 48 370 žmonių. Tai sudarė maždaug 1 proc. visų mirčių.
Standartizuotas ES rodiklis siekė 10,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Lietuvoje jis buvo 18,8.
Kitame statistikos skalės gale atsidūrė Kipras, kur rodiklis siekė 3,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Graikijoje jis buvo 4,3, Maltoje – 5,5.
Skirtumas tarp atskirų Europos valstybių išlieka labai didelis.
Viena grupė išsiskiria ypač ryškiai
Eurostato duomenyse matomas dar vienas svarbus dėsningumas – visoje Europos Sąjungoje vyrų rodikliai yra gerokai aukštesni nei moterų.
2023 metais ES vyrų rodiklis siekė 16,9 atvejo 100 tūkst. vyrų, o moterų – 5 atvejus 100 tūkst. moterų.
Vyrai sudarė daugiau kaip tris ketvirtadalius visų ES užregistruotų mirčių dėl savižudybių.
Šis skirtumas svarbus ir prevencijai. Jis rodo, kad pagalbos sistema turi ne tik egzistuoti – ji turi pasiekti žmones, kurie dėl įvairių priežasčių gali rečiau kalbėti apie savo sunkumus ar kreiptis pagalbos.
Tačiau yra ir kita skaičių pusė
Pirmoji vieta Europos Sąjungoje gali sudaryti įspūdį, kad Lietuvoje niekas nesikeičia.
Taip nėra.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje buvo pasiektas reikšmingas rodiklio mažėjimas.
Higienos instituto anksčiau skelbtais duomenimis, 2014 metais Lietuvoje buvo registruojamas 31,71 atvejo 100 tūkst. gyventojų rodiklis.
2022 metais jis buvo sumažėjęs iki 18,6.
Tai didžiulis pokytis.
Vis dėlto 2023 metais išankstiniai nacionaliniai duomenys rodė nedidelį pablogėjimą. Skirtinguose šaltiniuose pateikiami skaičiai gali šiek tiek skirtis dėl naudojamos metodikos – Eurostatas tarptautiniam šalių palyginimui naudoja standartizuotus rodiklius.
Todėl svarbiausia vertinti ne vien vienų metų svyravimą, o ilgalaikę tendenciją.
Kodėl vienos paprastos priežasties nėra
Būtų klaidinga bandyti tokį Lietuvos rodiklį paaiškinti viena priežastimi.
Psichikos sveikatos specialistai pabrėžia, kad savižudybė yra sudėtingas reiškinys, kurį gali veikti daugybė tarpusavyje susijusių aplinkybių.
Todėl negalima sakyti, kad aukštus šalies rodiklius lemia vien ekonominė padėtis, vien psichikos sveikatos sunkumai, vien socialinė atskirtis ar kuri nors kita atskira problema.
Veiksminga prevencija taip pat negali apsiriboti viena priemone.
Svarbi prieinama psichologinė ir psichiatrinė pagalba, ankstyvas sunkumų atpažinimas, bendruomenių įsitraukimas, specialistų pasirengimas ir visuomenės gebėjimas apie emocinius sunkumus kalbėti be gėdos ar stigmos.
Europa taip pat juda gerėjimo kryptimi
Naujausia statistika rodo, kad problema aktuali ne tik Lietuvai.
Vis dėlto bendras Europos Sąjungos rodiklis po truputį mažėja.
2013 metais standartizuotas ES rodiklis siekė 12,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
2022 metais – 10,6.
2023 metais jis sumažėjo iki 10,4.
Taigi per dešimtmetį Europoje įvyko aiškus teigiamas pokytis.
Lietuvoje ilgalaikis pagerėjimas taip pat ryškus, tačiau atotrūkis nuo ES vidurkio vis dar išlieka labai didelis.
Pirma vieta nėra nuosprendis
Būtent tai svarbiausia suprasti žvelgiant į naujausią statistiką.
Skaičiai parodo problemos mastą, tačiau jie nereiškia, kad situacija negali keistis.
Lietuvos patirtis per pastarąjį dešimtmetį jau parodė, kad rodiklius galima reikšmingai sumažinti.
Dabar klausimas kitas – ar šį mažėjimą pavyks tęsti pakankamai sparčiai, kad Lietuva pagaliau pasitrauktų iš tos Europos statistikos lentelės vietos, kurioje būti nenori nė viena valstybė.
Naujausi Eurostato duomenys šiuo požiūriu yra ne tik liūdna statistika.
Tai labai aiškus signalas, kad padaryta pažanga dar nėra pakankama – Lietuva tebėra ES valstybė, kurioje šis rodiklis yra didžiausias.
