Aidas Užkuraitis
Ryte skubame į darbą, prekybos centre kylame į kitą aukštą, o grįžę namo automatiškai spaudžiame lifto mygtuką. Atrodo, kad tai visiškai nereikšmingas kasdienis pasirinkimas.
Tačiau mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria būtent tokiam trumpam fiziniam aktyvumui.
Tyrimų duomenys rodo, kad reguliarus lipimas laiptais siejamas su mažesne ankstyvos mirties rizika, o didelė mokslinių tyrimų apžvalga taip pat nustatė ryšį su mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Vis dėlto yra viena labai svarbi detalė: tai nereiškia, kad egzistuoja stebuklingas aukštų skaičius, kurį įveikus žmogus automatiškai taps sveikesnis.
Mokslininkai išanalizavo beveik pusės milijono žmonių duomenis
2024 metais Europos kardiologų draugijos leidinyje paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje buvo įvertinti aštuoni tyrimai.
Iš viso juose dalyvavo daugiau kaip 473 tūkst. žmonių.
Mokslininkai norėjo išsiaiškinti, ar toks paprastas fizinis aktyvumas kaip lipimas laiptais gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata.
Rezultatai buvo įdomūs.
Bendra tyrimų analizė parodė, kad laiptais lipusių žmonių grupėje buvo nustatyta mažesnė bendro mirtingumo ir mirties nuo širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Tačiau tai buvo daugiausia stebėjimo tyrimai.
Todėl negalima teigti, kad būtent laiptai buvo vienintelė geresnių rezultatų priežastis.
Kodėl laiptai apskritai domina mokslininkus?
Priežastis labai paprasta.
Norint lipti laiptais, kūnui tenka dirbti intensyviau nei paprastai vaikštant lygiu paviršiumi.
Dirba didžiosios kojų raumenų grupės, padažnėja kvėpavimas ir širdies ritmas.
Be to, laiptai turi vieną didžiulį pranašumą – jiems nereikia sporto klubo, specialios įrangos ar papildomos valandos dienotvarkėje.
Laiptai daugeliui žmonių jau yra kasdienėje aplinkoje.
Todėl mokslininkus domina klausimas, ar tokie trumpi aktyvumo epizodai, kartojami kiekvieną dieną, ilgainiui gali turėti reikšmės sveikatai.
Kitas didelis tyrimas pateikė dar vieną įdomų skaičių
Atskirame „UK Biobank“ tyrime buvo analizuoti daugiau kaip 280 tūkst. žmonių duomenys.
Jų stebėjimo trukmės mediana siekė daugiau nei 11 metų.
Per šį laiką mirė 9445 tyrimo dalyviai.
Žmonės buvo suskirstyti pagal tai, kiek laiptų maršų per dieną jie įprastai įveikdavo namuose.
Tyrėjai nustatė, kad daugiau nei penkis laiptų maršus per dieną įveikusių žmonių grupėse bendro mirtingumo rizika buvo šiek tiek mažesnė nei visai laiptais nelipusių žmonių grupėje.
Mažiausia rizika šiame tyrime nustatyta tarp žmonių, kurie nurodė per dieną įveikiantys 6–10 laiptų maršų.
Tačiau mokslininkai patys ragino šiuos rezultatus vertinti atsargiai.
Čia atsiranda labai svarbus niuansas
Internete panašūs tyrimai dažnai pavirsta skambiomis antraštėmis:
„Lipkite šešis aukštus per dieną ir gyvensite ilgiau.“
Taip sakyti būtų netikslu.
„UK Biobank“ tyrimas nustatė sąsają, tačiau neįrodė, kad būtent laiptų lipimas tiesiogiai prailgino žmonių gyvenimą.
Pavyzdžiui, dažniau laiptais lipantys žmonės gali apskritai būti fiziškai aktyvesni, turėti kitokių kasdienių įpročių ar geresnę sveikatos būklę.
Tyrėjai statistiškai atsižvelgė į daugelį tokių veiksnių, tačiau stebėjimo tyrimuose jų visiškai pašalinti neįmanoma.
Dar įdomiau – šiame konkrečiame tyrime lipimas laiptais nebuvo statistiškai reikšmingai susijęs su mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Todėl skirtingų tyrimų rezultatai nėra visiškai vienodi.
Ar egzistuoja idealus laiptų skaičius?
Kol kas mokslas tokio skaičiaus nenustatė.
Viename tyrime geriausias rezultatas pastebėtas ties 6–10 laiptų maršų per dieną, tačiau tai nėra medicininė rekomendacija.
Dar daugiau laiptų nebūtinai reiškė dar didesnę naudą.
Todėl nereikėtų pradėti skaičiuoti kiekvieno laiptelio ir bandyti bet kokia kaina pasiekti tam tikrą skaičių.
Svarbesnė yra pati idėja – kasdienėje rutinoje turėti daugiau judėjimo.
Maži pasirinkimai per metus tampa dideli
Įsivaizduokime žmogų, kuris kiekvieną darbo dieną turi pasirinkimą – liftas arba laiptai.
Vieną kartą pasirinkti laiptus atrodo beveik nereikšminga.
Tačiau per savaitę tai jau keli lipimai.
Per mėnesį – kelios dešimtys.
Per metus – šimtai.
Būtent todėl mokslininkai domisi kasdieniu fiziniu aktyvumu.
Nebūtina kiekvieną judėjimą paversti atskira treniruote.
Kartais daugiau aktyvumo galima surinkti pakeitus labai mažus kasdienius sprendimus.
Ar laiptai gali pakeisti sportą?
Ne.
Tai viena svarbiausių išvadų.
Patys „UK Biobank“ tyrimo autoriai pažymėjo, kad vien įprasto lipimo namų laiptais greičiausiai nepakanka kaip fizinio aktyvumo priemonės ankstyvos mirties rizikai reikšmingai sumažinti.
Laiptai gali būti papildomas judėjimas, bet ne visas fizinis aktyvumas.
Žmogaus organizmui naudinga judėjimo įvairovė – vaikščiojimas, aktyvus laisvalaikis ir pagal amžių bei galimybes tinkamas fizinis aktyvumas.
Kam su laiptais reikėtų būti atsargesniems?
Ne kiekvienam žmogui verta staiga pradėti intensyviai bėgioti laiptais.
Jeigu žmogus turi sveikatos problemų, jaučia skausmą, stiprų dusulį ar kitus neįprastus simptomus fizinio krūvio metu, reikėtų kreiptis į sveikatos specialistą.
Tikslas nėra pasiekti kažkieno internete nurodytą aukštų skaičių.
Tikslas – saugiai įtraukti daugiau judėjimo į kasdienybę.
Paprastas pasirinkimas, kurio dažnai nepastebime
Laiptai nėra stebuklinga priemonė.
Tačiau būtent todėl ši tema įdomi.
Sveikesni įpročiai nebūtinai prasideda nuo brangaus sporto klubo abonemento ar sudėtingos treniruočių programos.
Kartais pirmasis pasirinkimas laukia tiesiai prieš akis – tarp lifto mygtuko ir laiptų.
Moksliniai duomenys rodo, kad reguliarus lipimas laiptais gali būti viena iš paprastų galimybių kasdien daugiau judėti.
O ilgalaikei sveikatai svarbiausias gali būti ne vienas įspūdingas žygdarbis, bet daugybė mažų pasirinkimų, kuriuos kartojame kiekvieną dieną.
