Aidas Užkuraitis
Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje bręsta permainos. Dar prieš kelias savaites paskelbęs apie ambicingus planus konkuruoti žemų kainų segmente, naujasis prekybos tinklas „Marytė retail“ pagaliau atskleidė, kur pirkėjai pirmiausia galės praverti jo parduotuvių duris.
Iki šiol buvo žinoma, kad tinklas planuoja sparčią plėtrą ir dalį parduotuvių ketina įkurti buvusiose veiklą nutraukusio „Mere“ tinklo patalpose. Tačiau konkrečių pirmųjų miestų bendrovė neatskleidė.
Dabar laukimas baigėsi.
Pirmosios trys „Marytė retail“ parduotuvės turėtų pradėti veikti Alytuje, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Bendrovė tikisi jas atidaryti iki spalio pradžios, tačiau tiksli starto data dar priklausys nuo institucijų išduodamų leidimų ir kitų būtinų formalumų.
Ir tai – tik pradžia. Iki 2026 metų pabaigos naujasis tinklas planuoja Lietuvoje turėti jau 20 prekybos vietų, o kitais metais jų skaičių padvigubinti.
Pirmieji trys miestai jau aiškūs
Naujojo tinklo planai pastarosiomis savaitėmis sulaukė nemažai dėmesio, tačiau potencialiems pirkėjams labiausiai rūpėjo paprastas klausimas – kur iš tikrųjų atsiras pirmosios parduotuvės?
Dabar bendrovė įvardijo tris miestus.
Tai Alytus, Panevėžys ir Klaipėda.
Pagal šiuo metu skelbiamą planą pirmosios parduotuvės duris turėtų atverti iki spalio pradžios. Vis dėlto konkreti diena kol kas nepaskelbta.
„Marytė retail“ vadovas Povilas Ugianskis nurodo, kad didžioji pasiruošimo darbų dalis jau atlikta, tačiau prekybos pradžiai dar reikia užbaigti administracines procedūras.
Laukiama atsakingų institucijų bei savivaldybių sprendimų dėl veiklai reikalingų leidimų ir kitų formalumų.
Todėl gyventojams, kurie tikisi naująsias parduotuves išvysti artimiausiomis dienomis, dar gali tekti šiek tiek palaukti.
Tačiau trys parduotuvės – tik pirmasis žingsnis
Kur kas įdomesni yra tolesni bendrovės planai.
„Marytė retail“ neslepia siekianti per labai trumpą laiką išaugti iš kelių parduotuvių projekto į visoje šalyje veikiantį prekybos tinklą.
Iki šių metų pabaigos planuojama turėti 20 parduotuvių.
Kitais metais jų skaičių ketinama padidinti iki 40.
Tai reikštų itin greitą plėtrą – per kiek daugiau nei metus rinkoje turėtų atsirasti dešimtys naujo prekės ženklo parduotuvių.
Tačiau kitų miestų pavadinimai kol kas neatskleidžiami.
Bendrovės vadovo teigimu, dėl naujų vietų šiuo metu baigiamos derinti sutartys su prekybos patalpų savininkais. Jas tinklas žada paskelbti vėliau.
Taigi Alytus, Panevėžys ir Klaipėda yra tik pirmoji dėlionės dalis.
Užmojai dideli – kalbama apie milijonines investicijas
Dar rugpjūčio pabaigoje pristatydama projektą bendrovė paskelbė ir gerokai platesnius planus.
Per artimiausius trejus metus į tinklo plėtrą ketinama investuoti iki 5 mln. eurų ir sukurti daugiau nei 200 darbo vietų.
Tačiau naujasis rinkos dalyvis ketina konkuruoti ne prabangiais prekybos centrais ar milžinišku prekių pasirinkimu.
Pasirinkta kita kryptis – žemų kainų parduotuvių formatas.
Bendrovė skelbia ketinanti paprastinti prekybos procesus ir taip mažinti veiklos sąnaudas, kad galėtų konkuruoti galutine prekių kaina.
Tai reiškia, kad „Marytė retail“ bandys rasti savo vietą itin konkurencingoje Lietuvos maisto ir kasdienių prekių mažmeninės prekybos rinkoje.
Ar toks modelis pasiteisins, parodys pirkėjai.
Tačiau viena aplinkybė naujojo tinklo startą iš karto pavertė kur kas labiau aptarinėjamu.
Kodėl šalia „Marytės“ vardo taip dažnai minimas „Mere“?
Priežastis gana paprasta – dalis naujojo tinklo parduotuvių įsikurs patalpose, kuriose anksčiau veikė „Mere“.
Pastarojo tinklo veikla Lietuvoje buvo nutraukta po to, kai Europos Sąjungos sankcijos palietė su jį valdančia grupe susijusius asmenis.
Atsiradus informacijai, kad dalį buvusių „Mere“ vietų perims naujasis tinklas, viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl galimų abiejų verslų ryšių.
„Marytė retail“ vadovas tokius įtarimus atmetė.
Situacija susidomėjo ir valstybės institucijos.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija rugsėjo pradžioje nurodė tuo metu neturinti informacijos, kad viešai minimi naujojo tinklo steigėjai būtų susiję su Europos Sąjungos sankcionuotais asmenimis ar bendrovėmis. Ministerija kartu pažymėjo situaciją stebinti ir analizuojanti.
Tai svarbus kontekstas, nes naujojo tinklo plėtra iš dalies prasideda būtent nuo buvusios prekybos infrastruktūros perėmimo.
Pats įkūrėjas sako nuo „Mere“ taip pat nukentėjęs
P. Ugianskis anksčiau aiškino, kad sprendimas kurti naują tinklą atsirado ne per vieną dieną.
Pasak verslininko, žemų kainų parduotuvių idėją jis svarstė jau anksčiau, tačiau situacija rinkoje paskatino planus įgyvendinti greičiau.
Jis taip pat teigė pats buvęs vienas tiekėjų, nukentėjusių dėl „Mere“ situacijos.
Todėl, anot verslininko, atsiradusi galimybė perimti dalį buvusių prekybos vietų leido paspartinti naujo tinklo kūrimą.
Pats „Marytė retail“ projektas pristatomas kaip lietuviško kapitalo žemų kainų prekybos tinklas.
Bendrovę P. Ugianskis įkūrė kartu su verslo partneriu Gediminu Gražuliu, kuriam priklauso 49 proc. akcijų.
Pirkėjams žadamas vienas pagrindinis dalykas
Naujasis tinklas savo vietą rinkoje ketina išsikovoti tuo, kas šiuo metu itin aktualu daugeliui Lietuvos šeimų – kaina.
Bendrovė žada žemų kainų formatą ir supaprastintą veiklos modelį.
Tačiau naujam prekybos tinklui vien pažadėti mažesnes kainas nepakaks.
Lietuvos mažmeninės prekybos rinka jau turi stiprius, ilgus metus veikiančius žaidėjus, išplėtotą parduotuvių infrastruktūrą, lojalumo programas ir pirkėjų įpročius.
Todėl „Marytė retail“ turės įrodyti, kad jos pasirinktas modelis gali pasiūlyti ne tik skambią žemų kainų koncepciją, bet ir realiai konkurencingą kasdienio prekių krepšelio kainą.
Pirmieji tikri atsakymai turėtų paaiškėti netrukus, kai į parduotuves ateis pirkėjai.
Kodėl pasirinkti būtent Alytus, Panevėžys ir Klaipėda?
Bendrovė išsamiai nepaaiškino, kodėl pirmosioms parduotuvėms pasirinkti būtent šie trys miestai.
Tačiau pasirinkimas parodo, kad startas nebus koncentruojamas vien Vilniuje ar Kaune.
Pirmosios prekybos vietos atsiras skirtinguose Lietuvos regionuose – Dzūkijoje, Aukštaitijoje ir Vakarų Lietuvoje.
Tai leis naujajam tinklui iš karto išbandyti savo koncepciją skirtingose vietos rinkose.
Jeigu planas bus įgyvendintas ir iki metų pabaigos bus atidaryta 20 parduotuvių, geografija turės plėstis labai sparčiai.
Kokie miestai bus kiti, bendrovė kol kas laiko paslaptyje.
Dabar viską gali nulemti formalumai
Patalpos ir verslo planas dar nereiškia, kad parduotuvės duris galima atverti kitą rytą.
Prieš pradedant veiklą būtina užbaigti numatytas administracines procedūras.
P. Ugianskio teigimu, šiuo metu laukiama institucijų pritarimų veiklai pradėti, prekybai alkoholiu ir kitų reikalingų formalumų patvirtinimo.
Būtent todėl bendrovė kol kas skelbia ne konkrečią atidarymo dieną, o tikslą pirmąsias parduotuves atverti iki spalio pradžios.
Jeigu procesas neužsitęs, Alytaus, Panevėžio ir Klaipėdos gyventojai pirmieji galės pamatyti, kaip iš tikrųjų atrodys naujojo tinklo žemų kainų koncepcija.
O tada prasidės kur kas svarbesnis išbandymas.
Ne leidimai, ne skambūs plėtros planai ir net ne parduotuvių skaičius nulems, ar „Marytė“ taps reikšmingu Lietuvos prekybos rinkos žaidėju.
Galutinį verdiktą savo piniginėmis pateiks pirkėjai.
