Aidas Užkuraitis
Lietuvos teisėsauga atlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos žmonėmis ir dokumentų klastojimo. Tarp įtariamųjų atsidūrė ir Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus Romas Jakubauskas.
Generalinė prokuratūra patvirtino, kad įtarimai šiame tyrime pareikšti iš viso septyniems fiziniams ir dviem juridiniams asmenims, o nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 64 žmonės.
Tačiau viešumoje pasirodžiusi papildoma informacija atskleidžia platesnį šios istorijos kontekstą. Tyrimas siejamas su galimu į Lietuvą dirbti atvykusių migrantų išnaudojimu, o anksčiau skelbta informacija veda ir į šalies paukštininkystės bei mėsos pramonę.
Vis dėlto šioje istorijoje labai svarbi viena aplinkybė: tyrimas dar nebaigtas, o pareikšti įtarimai nereiškia, kad R. Jakubausko ar kitų įtariamųjų kaltė jau įrodyta.
Tyrimas pradėtas dar praėjusiais metais
Vilniaus apygardos prokuratūros vadovaujamas ikiteisminis tyrimas pradėtas 2025 metų lapkritį.
Jis atliekamas dėl galimos prekybos žmonėmis bei dokumentų klastojimo arba disponavimo suklastotais dokumentais.
Tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Šiuo metu teisėsauga pateikia tik ribotą informaciją.
Prokuratūra aiškina negalinti atskleisti daugiau aplinkybių, nes tai galėtų pakenkti tebevykstančiam tyrimui.
Todėl kol kas nėra viešai detalizuota, kokie konkretūs veiksmai inkriminuojami kiekvienam iš septynių fizinių asmenų.
Tarp įtariamųjų – ir Lietuvos muftijus
Vienas didžiausių netikėtumų paaiškėjo tada, kai buvo patvirtinta, kad tarp įtariamųjų yra R. Jakubauskas.
Jis vadovauja Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui, dar vadinamam pirmuoju muftiatu.
Informaciją apie jam pareikštus įtarimus patvirtino pati Generalinė prokuratūra.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro vadovė Kristina Mišinienė viešai teigė, kad nagrinėjama galima migrantų išnaudojimo darbui schema. Jos pateiktais duomenimis, didelė dalis minimų darbuotojų buvo atvykę iš Filipinų.
Tačiau K. Mišinienės komentarus svarbu atskirti nuo oficialiai prokuratūros patvirtintų faktų. Prokuratūra kol kas viešai neatskleidė visų kiekvienam įtariamajam priskiriamų veiksmų.
Nukentėjusiais pripažinti 64 žmonės
Vienas svarbiausių oficialiai patvirtintų skaičių – 64.
Būtent tiek asmenų šiuo metu turi nukentėjusiųjų statusą šiame ikiteisminiame tyrime.
Tai nereiškia, kad visi šie žmonės nukentėjo nuo vieno konkretaus įtariamojo.
Tyrime yra septyni fiziniai ir du juridiniai asmenys, todėl kiekvieno jų galimas vaidmuo turi būti nustatytas atskirai.
Viešojoje erdvėje anksčiau buvo kalbama ir apie didesnį – maždaug 140 – Filipinų piliečių skaičių, susijusį su galimo darbuotojų išnaudojimo istorija Rudaminos ir Kaišiadorių paukštynuose. Tačiau šio skaičiaus nereikėtų painioti su oficialiu nukentėjusiųjų skaičiumi dabartiniame tyrime – prokuratūra šiuo metu patvirtina 64 nukentėjusiuosius.
Pėdsakai veda į paukštynus
Anksčiau viešai skelbta, kad teisėsaugos dėmesio centre atsidūrė Filipinų piliečių darbo sąlygos Lietuvoje.
Dalis jų faktiškai dirbo šalies paukštininkystės sektoriuje.
Viešoje informacijoje minėti Rudaminos ir Kaišiadorių paukštynai. Kai kurie darbuotojai pasakojo atvykę į Lietuvą tikėdamiesi legalaus darbo ir geresnio uždarbio, tačiau vėliau teigė susidūrę su visai kitokiomis sąlygomis, nei tikėjosi.
Būtent šie darbuotojų pasakojimai ir teisėsaugos atliekamas tyrimas leidžia kalbėti apie ryšį su mėsos bei paukštininkystės sektoriumi.
Tačiau čia taip pat būtina atskirti įmones, kurios yra tyrimo subjektai, nuo bendrovių, kurių teritorijoje ar gamybos procesuose galėjo dirbti kitų įmonių pasamdyti žmonės.
Vilniaus paukštynas pabrėžia svarbią aplinkybę
Viešai skelbta, kad dalis Filipinų piliečių realiai dirbo „Akola Group“ priklausančiame Vilniaus paukštyne, tačiau jų darbo sutartys buvo sudarytos ne su pačiu paukštynu.
Vilniaus paukštyno atstovai pabrėžė, kad šie žmonės nebuvo įmonės darbuotojai.
Anot bendrovės, tyrimas susijęs su įmonėmis, kurios pagal sutartis paukštyne atliko gamybos rangos darbus ir veikė kaip darbuotojų darbdavės.
Pats Vilniaus paukštynas, kaip buvo viešai nurodyta, nėra šio ikiteisminio tyrimo subjektas.
Šis skirtumas itin svarbus, nes vien faktas, kad žmogus fiziškai dirbo konkrečioje gamykloje ar paukštyne, savaime nereiškia, kad būtent tą objektą valdanti įmonė buvo jo darbdavys ar yra atsakinga už tiriamus veiksmus.
Tyrime figūruoja ir juridiniai asmenys
Prokuratūra oficialiai patvirtino, kad įtarimai pareikšti ne tik septyniems žmonėms, bet ir dviem juridiniams asmenims.
Anksčiau viešojoje erdvėje su galimo migrantų išnaudojimo tyrimu buvo siejamos bendrovės „FA Solutions“ ir „World Halal Trust“. Skelbta, kad dalies darbuotojų sutartys buvo sudarytos su „FA Solutions“.
Pati „FA Solutions“ anksčiau nesutiko su jai mestais kaltinimais ir teigė, kad darbuotojų darbo, atlyginimo bei buvimo Lietuvoje sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.
Galutinai atsakyti, kurios versijos pagrįstos įrodymais, turės teisėsaugos tyrimas ir, jeigu byla pasieks teismą, teismas.
Kodėl prekyba žmonėmis gali būti susijusi su legaliu darbu?
Prekyba žmonėmis visuomenėje kartais klaidingai suprantama tik kaip žmogaus pagrobimas ar neteisėtas gabenimas per valstybės sieną.
Iš tikrųjų tokio pobūdžio bylose gali būti tiriamas ir žmonių išnaudojimas darbui.
Žmogus gali būti teisėtai atvykęs į šalį ir iš pirmo žvilgsnio turėti normalų darbą, tačiau teisėsaugai gali kilti klausimų dėl jo įdarbinimo aplinkybių, priklausomybės nuo darbdavio, atlyginimo, dokumentų ar kitų darbo sąlygų.
Todėl pats faktas, kad migrantai atvyko į Lietuvą dirbti, savaime neatmeta galimo išnaudojimo.
Būtent tokias aplinkybes ir turi išsiaiškinti tyrėjai.
Bendruomenei žinia buvo netikėta
Žinia apie R. Jakubauskui pareikštus įtarimus nustebino ir Lietuvos totorių bendruomenės atstovus.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas teigė apie tokį tyrimą anksčiau nežinojęs.
Jo turėtais duomenimis, tuo metu R. Jakubauskas buvo išvykęs į užsienį darbo reikalais.
Vien buvimas užsienyje savaime nieko neįrodo ir nėra pagrindo jo interpretuoti kaip vengimo dalyvauti tyrime.
Svarbiausi atsakymai dar tik priešakyje
Šiuo metu galima tvirtai pasakyti tik tiek: vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimos prekybos žmonėmis ir dokumentų klastojimo, jame yra septyni fiziniai ir du juridiniai įtariamieji, o 64 žmonės oficialiai pripažinti nukentėjusiaisiais. Tarp įtariamųjų yra ir Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus Romas Jakubauskas.
Tačiau svarbiausi klausimai dar neatsakyti.
Teisėsauga kol kas neatskleidžia, kokį konkretų vaidmenį galėjo atlikti kiekvienas įtariamasis, kokie įrodymai surinkti ir kokia tiksliai buvo galimo darbuotojų išnaudojimo sistema.
Todėl šioje stadijoje R. Jakubauską ir kitus asmenis tikslu vadinti įtariamaisiais, o ne kaltais dėl prekybos žmonėmis.
Ar surinktų duomenų pakaks bylą perduoti teismui ir kokios aplinkybės galiausiai bus nustatytos, paaiškės tęsiantis tyrimui.
