Nauja apklausa siunčia aiškų signalą: 65 proc. gyventojų mano, kad padėtis Lietuvoje blogėja – per mėnesį nuotaikos smarkiai pasikeitė

Vos prieš mėnesį Lietuvos gyventojų nuotaikos atrodė pastebimai šviesesnės. Liepą daugiau nei trečdalis apklaustųjų teigė matantys šalies padėties gerėjimą. Tačiau naujausias tyrimas rodo ryškų pokytį.

Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ rugpjūčio 20–31 dienomis atliktoje apklausoje 65 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų nurodė manantys, kad reikalai šalyje krypsta į blogąją pusę.

Gerėjimą matė 27 proc. respondentų.

Dar 8 proc. apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Tačiau bene įdomiausias skaičius slepiasi palyginus šiuos rezultatus su vos mėnesiu anksčiau atliktu tyrimu.

Per vieną mėnesį – 7 procentinių punktų pokytis

Liepos pabaigoje šalies situaciją optimistiškiau vertino 34 proc. respondentų.

Rugpjūčio pabaigoje tokių žmonių liko 27 proc.

Vadinasi, vos per mėnesį manančiųjų, kad reikalai Lietuvoje juda gerąja kryptimi, dalis sumažėjo 7 procentiniais punktais.

Tai gana ryškus mėnesinis pokytis, nors vien iš apklausos negalima nustatyti vienos konkrečios jo priežasties.

Dar įdomesnį vaizdą atskleidžia ankstesnių mėnesių rezultatai.

Birželio pabaigoje 68 proc. respondentų situaciją vertino neigiamai, o 27 proc. – teigiamai. Liepą neigiamai vertinančių dalis buvo sumažėjusi iki 64 proc., o optimistiškai nusiteikusių išaugo iki 34 proc.

Dabar skaičiai vėl pasislinko kita kryptimi.

O kas pasikeitė per metus?

Čia rezultatai gali nustebinti.

Nors per pastarąjį mėnesį optimistiškai nusiteikusių žmonių sumažėjo, neigiamai šalies padėtį vertinančių gyventojų dalis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iš esmės nepasikeitė.

Ir dabar, ir prieš metus 65 proc. respondentų manė, kad padėtis šalyje blogėja.

Tačiau sumažėjo žmonių, kurie mato teigiamus pokyčius.

Per metus jų dalis smuko 5 procentiniais punktais. Atitinkamai padaugėjo žmonių, manančių, kad situacija nei gerėja, nei blogėja.

Taigi tyrimas neparodo, kad per metus visuomenė būtų dramatiškai tapusi pesimistiškesnė. Greičiau matyti sumažėjusi dalis tų, kurie situaciją vertina aiškiai teigiamai.

Jaunimas Lietuvą mato visiškai kitaip

Apklausa atskleidė ir labai ryškų skirtumą tarp skirtingų visuomenės grupių.

Tarp jaunesnių nei 30 metų respondentų 41 proc. mano, kad reikalai Lietuvoje gerėja.

Dar optimistiškiau nusiteikęs besimokantis jaunimas – tarp jų gerėjimą mato net 49 proc.

Tai beveik kas antras apklaustasis šioje grupėje.

Optimistiškesni yra ir didmiesčių gyventojai – 35 proc. jų pastebi teigiamus pokyčius.

Tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų taip manančių yra 36 proc., o tarp vadovų – 38 proc.

Šie skaičiai smarkiai skiriasi nuo kai kurių kitų visuomenės grupių vertinimų.

Vyresnių žmonių nuotaikos – gerokai niūresnės

Visai kitoks vaizdas atsiveria pažvelgus į vyresnius nei 50 metų gyventojus.

Net 70 proc. jų mano, kad situacija Lietuvoje blogėja.

Dar ryškesnis skirtumas matomas tarp miesto ir kaimo.

Tarp kaimo gyventojų net 76 proc. apklaustųjų teigia matantys šalies padėties blogėjimą.

Panašiai nusiteikę darbininkai ir ūkininkai – neigiamai situaciją vertina 72 proc. šios grupės respondentų.

Todėl bendras 65 proc. rodiklis slepia labai skirtingas Lietuvos žmonių patirtis.

Vienose visuomenės grupėse optimizmo yra gerokai daugiau, kitose dominuoja neigiamas vertinimas.

Pajamos taip pat turi reikšmės

Apklausoje matomas skirtumas ir vertinant respondentų ekonominę padėtį.

Tarp žmonių, kurių šeimos mėnesio pajamos viršija 2,5 tūkst. eurų, 32 proc. mano, kad situacija šalyje gerėja.

Tačiau ir čia optimistiškai nusiteikę žmonės nesudaro daugumos.

Tai svarbi detalė, nes visuomenės nuotaikos nebūtinai tiksliai atkartoja vien ekonominius rodiklius.

Klausimas buvo apie bendrą šalies padėties kryptį, todėl atsakymus gali veikti daugybė veiksnių – asmeninė finansinė situacija, saugumo jausmas, viešosios paslaugos, politiniai įvykiai ar žmonių lūkesčiai.

Pati apklausa neparodo, kuris iš šių veiksnių nulėmė konkretų žmogaus atsakymą.

Politinių partijų rėmėjų vertinimai taip pat skiriasi

Dideli skirtumai išryškėjo ir tarp skirtingų politinių partijų rėmėjų.

Tarp opozicinės „Nemuno aušros“ rinkėjų 87 proc. respondentų teigė manantys, kad padėtis Lietuvoje blogėja.

Tuo metu tarp Liberalų sąjūdžio rėmėjų 42 proc. situaciją vertino kaip gerėjančią.

Tarp Lietuvos socialdemokratų partijos rėmėjų tokių buvo 39 proc., o tarp Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ šalininkų – 36 proc.

Šiuos skaičius svarbu vertinti kaip skirtingų rinkėjų grupių nuomonės matavimą, o ne kaip objektyvų konkrečių partijų ar šalies ekonominės padėties įvertinimą.

Ką iš tikrųjų parodo ši apklausa?

Skaičiai atskleidžia gyventojų nuotaikas konkrečiu laikotarpiu, tačiau jie neatsako į klausimą, ar Lietuvos ekonominė, socialinė arba politinė padėtis objektyviai gerėja ar blogėja.

Tyrimas matuoja žmonių suvokimą.

Apklausa vyko 2026 metų rugpjūčio 20–31 dienomis. Asmeninio interviu būdu buvo apklausta 1019 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų, tyrimas atliktas 107 atrankos taškuose.

Nurodoma rezultatų paklaida – iki 3,1 procentinio punkto.

Todėl nedidelius skirtumus tarp atskirų grupių reikia vertinti atsargiai.

Tačiau bendras signalas išlieka ryškus: 65 proc. apklaustų suaugusių gyventojų šalies kryptį vertina neigiamai, o vos per mėnesį gerėjimą matančių žmonių dalis sumažėjo nuo 34 iki 27 proc.

Dar ryškesnis yra visuomenės pasidalijimas pagal amžių ir gyvenamąją vietą – kol beveik pusė besimokančio jaunimo į šalies kryptį žvelgia optimistiškai, tarp kaimo gyventojų trys iš keturių apklaustųjų situaciją vertina priešingai.