Lietuvos parapiją pasiekė skaudi žinia: po daugelio tarnystės metų atsisveikinta su žmogumi, kurį pažinojo visa bendruomenė

Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapiją pasiekė skaudi netektis. Mirė ilgametis bažnyčios zakristijonas Janas – žmogus, kuris daugelį metų buvo neatsiejama šios bendruomenės gyvenimo dalis.

Apie jo mirtį pranešusi parapija neslėpė liūdesio. Atsisveikinimo žodžiuose prisiminta ne tik ilgametė Jano tarnystė, bet ir jo rūpestis bažnyčia bei žmonėmis.

Bendruomenei tai buvo žmogus, kurį daugelis buvo įpratę matyti bažnyčioje metų metus. Dabar liko prisiminimai ir žodžiai, kuriais parapijiečiai jį išlydėjo į paskutinę kelionę.

Daugelį metų buvo šalia

Zakristijono darbas dažnai lieka nepastebimas platesnei visuomenei, tačiau parapijos gyvenime šis žmogus atlieka svarbų vaidmenį.

Janas šią tarnystę Kalesninkų bažnyčioje atliko daugelį metų.

Parapija jį prisiminė kaip nuoširdų ir pareigingą žmogų, kuriam rūpėjo ne vien kasdienė bažnyčios tvarka. Pabrėžtas jo dėmesys žmonėms ir atsakomybė už Dievo namus.

Ilgainiui toks žmogus tampa gerokai daugiau nei darbuotoju – jis tampa bendruomenės dalimi, kurią žmonės sutinka per sekmadienio Mišias, didžiąsias metų šventes, krikštynas, vestuves ir atsisveikinimus.

Todėl žinia apie Jano mirtį parapijiečiams tapo asmenine netektimi.

Parapija paskelbė jautrų atsisveikinimą

Pranešdama apie netektį Kalesninkų parapija dėkojo Janui už visus tarnystei atiduotus metus.

Bendruomenė pabrėžė, kad jo nuoširdumas ir gerumas liks žmonių atmintyje.

Ypač jautriai nuskambėjo mintis, kad dabar padėkoti jam galima jau tik maldoje.

Tai tapo pagrindine viso parapijos atsisveikinimo žinute – žmogaus, kuris ilgus metus rūpinosi bažnyčia ir jos žmonėmis, bendruomenė nepamirš.

Zakristijono tarnystė dažnai lieka už kadro

Tokios netektys primena ir apie žmones, kurių darbą bažnyčioje lankytojai mato kasdien, tačiau retai apie jį susimąsto.

Zakristijonas rūpinasi daugybe praktinių dalykų, reikalingų sklandžiam parapijos gyvenimui ir liturgijai.

Didelėje bendruomenėje tai reiškia nuolatinį pasirengimą pamaldoms, bažnyčios erdvės priežiūrą ir bendradarbiavimą su kunigais bei parapijiečiais.

Tačiau po daugelio tarnystės metų svarbiausi tampa ne pareigų aprašymai.

Žmonės prisimena žmogaus charakterį, jo bendravimą ir tai, kaip jis elgėsi su aplinkiniais.

Būtent tokiais žodžiais Kalesninkų bendruomenė prisiminė ir Janą.

Atsisveikinti rinkosi jo bažnyčioje

Atsisveikinimas su velioniu buvo surengtas rugsėjo 3 dieną.

Vidurdienį vyko liturginė procesija į Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią. Vėliau bendruomenė galėjo atsisveikinti su velioniu.

15 valandą prasidėjo gedulingos Šv. Mišios.

Po jų procesija pajudėjo į Kalesninkų kapines.

Taip ilgametis zakristijonas buvo išlydėtas būtent iš tos bažnyčios, kuriai buvo paskyręs daugybę savo gyvenimo metų.

Bendruomenei liko jo darbai

Viešame parapijos atsisveikinime nėra daug biografinių faktų apie Jano gyvenimą.

Tačiau kartais apie žmogų daugiau pasako ne datos ar pareigų pavadinimai, o tai, kaip jį prisimena žmonės.

Kalesninkų bendruomenės paskelbtoje žinutėje kartojosi keli dalykai – nuoširdumas, gerumas, pavyzdinga tarnystė ir rūpestis.

Tai savybės, dėl kurių ilgametis zakristijonas tapo svarbia vietos parapijos dalimi.

Po daugelio metų tarnystės Kalesninkų bažnyčioje Jano vieta liko tuščia, tačiau bendruomenė savo atsisveikinime pažadėjo išsaugoti tai, ką žmogus paliko – jo darbus ir atminimą.

---