Aidas Užkuraitis
Rudens rytai tampa vis tamsesni, vakarai trumpėja, o spalio pabaigoje Lietuvos gyventojų laukia dar vienas pokytis. Nors apie sezoninio laiko keitimo panaikinimą Europoje kalbama jau ne vienerius metus, 2026-aisiais laikrodžių rodykles vis dar teks persukti.
Šį kartą daugeliui pokytis bus malonesnis nei pavasarį – miegoti galėsime viena valanda ilgiau.
Tačiau kasmet artėjant šiai nakčiai grįžta tas pats klausimas: laikrodį reikia sukti pirmyn ar atgal?
Atsakymas paprastas, tačiau yra viena detalė, kurią verta įsidėmėti iš anksto.
Lemtinga naktis – spalio 25-oji
2026 metais vasaros laikas Lietuvoje baigsis naktį iš šeštadienio, spalio 24-osios, į sekmadienį, spalio 25-ąją.
Kai laikrodis rodys 4 valandą ryto, jį reikės atsukti viena valanda atgal – iki 3 valandos.
Vadinasi, ta pati valanda tą naktį tarsi pasikartos.
Europos Sąjungos oficialiame vasaros laiko kalendoriuje taip pat numatyta, kad 2026 metų vasaros laiko laikotarpis baigiasi spalio 25 dieną. (EUR-Lex)
Praktiškai daugumai žmonių tai reiškia vieną malonų dalyką – sekmadienio rytą bus galima pamiegoti valanda ilgiau.
Telefonų greičiausiai liesti nereikės
Dar prieš keliolika metų laiko keitimas reikšdavo nedidelį ritualą: tekdavo persukti sieninius ir rankinius laikrodžius, automobilio laikrodį, žadintuvą ir kitus prietaisus.
Šiandien didelė dalis elektronikos tai atlieka automatiškai.
Išmanieji telefonai, kompiuteriai ir daugelis išmaniųjų laikrodžių, jeigu juose įjungtas automatinis datos ir laiko nustatymas, turėtų persijungti patys.
Tačiau namuose vis dar gali būti prietaisų, kuriuos teks pakeisti rankiniu būdu – orkaitės, mikrobangų krosnelės, automobilio ar paprasto elektroninio laikrodžio.
Todėl spalio 25-osios rytą verta patikrinti, ar visi namuose esantys laikrodžiai rodo vienodą laiką.
Rytais šviesos bus daugiau, tačiau vakarai tems dar anksčiau
Laikrodžio atsukimas pakeis ir tai, kaip pajusime dienos šviesą.
Po perėjimo prie standartinio, dažnai vadinamo žiemos, laiko saulė pagal laikrodį tekės ir leisis maždaug valanda anksčiau nei dieną prieš tai.
Todėl rytais kurį laiką bus šviesiau, tačiau vakare tamsa ateis anksčiau. (Time and Date)
Būtent šis pokytis daugeliui žmonių yra labiausiai pastebimas.
Iš darbo ar mokyklos grįžtant vakare gali atrodyti, kad ruduo per vieną savaitgalį staiga tapo gerokai tamsesnis.
Bet juk laikrodžių sukiojimą Europa ketino panaikinti?
Taip – ir būtent todėl kiekvienais metais atsiranda nemažai painiavos.
2018 metais Europos Komisija pasiūlė atsisakyti sezoninio laiko keitimo. 2019 metais Europos Parlamentas taip pat pritarė pasiūlymui nutraukti du kartus per metus vykstantį laikrodžių persukimą.
Tuo metu net buvo tikimasi, kad paskutinį kartą laikrodžius Europoje suksime 2021 metais.
Tačiau planas nebuvo galutinai įgyvendintas.
Reikėjo suderinti valstybių pozicijas ir nuspręsti, kokį laiką šalys pasirinktų nuolat – vasaros ar standartinį. Procesas įstrigo, todėl iki šiol galioja dabartinė sistema.
Ir jau aišku dar daugiau.
Laikrodžius suksime ir po 2026 metų
Jeigu kas nors tikėjosi, kad šių metų spalio 25-oji taps paskutiniu laiko keitimu, taip nebus.
2026 metų kovą Europos Komisija paskelbė naują oficialų vasaros laiko grafiką 2027–2031 metams.
Jame ir toliau numatyti du sezoniniai laiko pasikeitimai per metus.
Pavyzdžiui, 2027 metais vasaros laikas prasidės kovo 28 dieną ir baigsis spalio 31-ąją. 2028 metais atitinkamos datos bus kovo 26-oji ir spalio 29-oji. (EUR-Lex)
Tai labai aiškus signalas: kol Europos Sąjungos taisyklės nebus pakeistos, laikrodžių persukimas niekur nedingsta.
Kodėl apskritai sukame laikrodžius?
Pagrindinė sezoninio laiko idėja – geriau išnaudoti natūralią dienos šviesą.
Pavasarį laikrodžius pasukus viena valanda pirmyn, šviesos vakare turime ilgiau. Rudenį grįžtama prie standartinio laiko.
Tačiau bėgant dešimtmečiams diskusija pasikeitė.
Kritikai kelia klausimą, ar šiuolaikiniame pasaulyje energijos sutaupymas vis dar yra pakankamai reikšmingas, kad pateisintų du kartus per metus vykstantį visos visuomenės dienotvarkės pakeitimą.
Kita vertus, vienu metu atsisakyti sistemos visoje Europoje nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti.
Jeigu skirtingos valstybės pasirinktų skirtingą nuolatinį laiką, Europoje galėtų atsirasti naujų laiko juostų ribų. Tai turėtų reikšmės transportui, tarptautiniam verslui ir žmonėms, nuolat keliaujantiems tarp šalių.
Todėl klausimas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip paprastas laikrodžio rodyklės pasukimas, iš tiesų yra gerokai sudėtingesnis.
Kaip lengviausiai prisiminti, į kurią pusę sukti laikrodį?
Kiekvieną pavasarį ir rudenį dalis žmonių vėl susimąsto – pirmyn ar atgal?
Rudenį taisyklė paprasta:
4 val. → 3 val.
Taigi laikrodis sukamas viena valanda atgal.
Pavasarį vyksta priešingai – laikrodis pasukamas viena valanda pirmyn.
2026 metais tai jau įvyko kovo 29 dieną, o spalio 25-ąją grįšime prie standartinio laiko. (EUR-Lex)
Viena spalio naktis bus ilgesnė, bet vakarai pasikeis iš karto
Taigi svarbiausia data, kurią šį rudenį verta įsidėmėti, yra 2026 m. spalio 25-oji.
Naktį laikrodžius atsuksime viena valanda atgal: 4 valandą ryto vėl bus 3 valanda.
Daugeliui tai reikš papildomą valandą miego, tačiau jau sekmadienio vakarą bus juntama kita pokyčio pusė – sutems maždaug valanda anksčiau pagal laikrodį. (Time and Date)
O tiems, kurie laukia dienos, kai laikrodžių pagaliau nebereikės sukioti, teks dar palaukti.
Naujausias Europos Sąjungos grafikas rodo, kad ši daugiau nei kartą „paskutine“ vadinta tradicija tęsis ir artimiausiais metais. (EUR-Lex)
