Aidas Užkuraitis
Tūkstančiams Lietuvos gyventojų malkos tebėra vienas įprasčiausių ir pigiausių būdų šildyti namus. Tačiau viešojoje erdvėje nuskambėjo prognozė, kuri sukėlė nemažai nerimo – ateityje nuolatinis namų šildymas kietuoju kuru tankiai apgyvendintose vietovėse esą galėtų būti smarkiai apribotas ar net tapti nelegalus.
Skamba grėsmingai, tačiau svarbiausia detalė yra ši: 2026 metais Lietuvoje nėra priimto visuotinio draudimo gyventojams šildyti namus malkomis.
Šiuo metu malkos tebėra teisėtas kuras, o Aplinkos apsaugos departamentas savo oficialiose rekomendacijose aiškiai nurodo, kad šildymo įrenginiuose galima naudoti jiems skirtą kurą. Draudžiama deginti atliekas ir kitas tam neskirtas medžiagas.
Taigi kalbos apie galimą malkų draudimą šiuo metu yra diskusija apie ateitį, o ne jau priimtas sprendimas.
Kodėl apskritai prabilta apie malkų draudimą?
Pagrindinis argumentas – oro tarša.
Šaltuoju metų laiku individualių namų kvartaluose oro kokybė gali smarkiai pablogėti. Ypač didelė problema kyla tuomet, kai naudojami seni ir neefektyvūs šildymo įrenginiai arba deginamos medžiagos, kurios apskritai nėra skirtos kūrenti.
Aplinkosaugininkai primena, kad deginti plastiką, tekstilę, senus baldus, cheminėmis medžiagomis apdorotą medieną ir kitas atliekas namų krosnyse draudžiama jau dabar.
Tačiau diskusija pamažu plečiasi.
Kalbama ne vien apie atliekas, bet ir apie tai, kokią taršą tankiai apgyvendintuose rajonuose sukelia pats individualus kietojo kuro deginimas.
Nuskambėjo frazė, kuri ir sukėlė didžiausią triukšmą
Publikacijoje pateikiamas vertinimas, kad augant gyvenimo kokybės standartams ir daugėjant alternatyvių šildymo technologijų, kietojo kuro naudojimas pastatams šildyti tankiau apgyvendintose teritorijose ilgainiui galėtų būti stipriai ribojamas.
Nuskambėjo net mintis, kad nuolatinis namų šildymas malkomis ateityje galėtų tapti nelegalus.
Tačiau būtent čia būtina atskirti nuomonę nuo priimto teisės akto.
Tai nėra pranešimas, kad nuo konkrečios datos Lietuvoje bus uždraustos malkos.
Nėra paskelbta datos, nuo kurios visi gyventojai privalėtų išmesti malkines krosnis ar katilus.
Todėl žmogui, kuris šiandien teisėtai šildo namą malkomis, panikuoti dėl staiga gresiančio draudimo nėra pagrindo.
Malkomis Lietuvoje vis dar šildosi milžiniška dalis individualių namų
Galimas visuotinis draudimas būtų itin sudėtingas dar ir dėl vienos priežasties – Lietuvoje nuo medienos kuro priklauso labai daug namų ūkių.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariu vertinimu, malkos kartu su granulėmis ir kitu medienos kuru yra pagrindinis šildymo šaltinis maždaug 60–70 proc. individualių namų ūkių, kurie nėra prijungti prie centralizuoto šildymo.
Tai reiškia, kad kalbama ne apie nedidelę gyventojų grupę.
Bet kokie dideli ribojimai paliestų dešimtis tūkstančių šeimų, ypač gyvenančių kaimiškose vietovėse ir mažesniuose miesteliuose.
Didmiesčio priemiestis ir vienkiemis – visiškai skirtingos situacijos
Diskusijoje apie galimus ateities ribojimus būtent ši aplinkybė gali tapti viena svarbiausių.
Tankiai užstatytame individualių namų kvartale vieno namo kamino dūmai veikia daugybę šalia gyvenančių žmonių.
Vienkiemyje situacija visiškai kitokia.
Todėl kalbant apie galimus ilgalaikius pokyčius minima galimybė taikyti išimtis vienkiemiams, kultūros paveldo objektams ar tam tikroms kitoms situacijoms.
Kitaip tariant, net diskutuojant apie griežtesnį reguliavimą nekalbama apie paprastą scenarijų „malkos uždraudžiamos visoje Lietuvoje“.
Valstybė jau dabar žmonėms siūlo pinigus senų katilų keitimui
Kur kas konkretesnė už kalbas apie būsimą draudimą yra jau veikianti valstybės politika.
Energetikos ministerija skatina gyventojus atsisakyti senų ir neefektyvių šildymo įrenginių.
Nuo 2023 metų naujus šildymo įrenginius su valstybės parama jau įsirengė daugiau kaip 19,3 tūkst. gyventojų, kuriems išmokėta daugiau kaip 63,6 mln. eurų.
Iki 2029 metų neefektyvių šildymo įrenginių keitimui būstuose numatyta daugiau kaip 112,4 mln. eurų.
Planuojama, kad parama pasinaudos maždaug 35 tūkst. gyventojų.
Ir čia – netikėta detalė: valstybė vis dar remia naujus biokuro katilus
Jeigu malkų ir kito biokuro šildymas jau būtų ruošiamas visiškai uždrausti, viena dabartinės paramos programos detalė atrodytų gana keistai.
Gyventojams kompensuojamas ne tik šilumos siurblių įsigijimas.
Parama gali būti skiriama ir vietoje seno įrenginio sumontavus naują 5-osios klasės sertifikuotą biokuro katilą.
Tai dar kartą rodo, kad dabartinė valstybės kryptis nėra paprastas visų malkinių šildymo sistemų uždraudimas.
Daug dėmesio skiriama senų, neefektyvių ir labiau teršiančių įrenginių pakeitimui modernesniais.
Gyventojams numatyta kompensuoti iki pusės nustatytų išlaidų
Valstybės parama gali siekti iki 50 proc. pagal nustatytus fiksuotus įkainius apskaičiuotos naujo šildymo įrenginio sumos.
Galima rinktis ne tik modernesnius biokuro katilus, bet ir šilumos siurblius „oras–vanduo“, „žemė–vanduo“, „vanduo–vanduo“ ar tam tikrais atvejais „oras–oras“.
Be to, Energetikos ministerija jau paskelbė, kad kitas finansavimo etapas numatytas 2026 metų spalio 1 dieną.
Jam planuojama skirti 6 mln. eurų neefektyvių biomasės įrenginių ir dar 4 mln. eurų iškastinį kurą naudojančių šildymo įrenginių keitimui.
Tačiau malkos turi vieną labai stiprų argumentą – kainą
Daugeliui šeimų pasirinkimą lemia ne klimato politika, o piniginė.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2026 metų skaičiavimu, šiluma kūrenant malkomis preliminariai gali kainuoti maždaug 3–4 centus už kilovatvalandę, jeigu nevertinamas žmogaus darbas, įrangos įsigijimas, remontas ir priežiūra.
Dujomis pagamintos šilumos kaina buvo vertinama maždaug 7–9 ct/kWh, o šilumos siurblio pagamintos šilumos kaina tam tikromis žiemos sąlygomis – apie 12–14 ct/kWh.
Todėl daliai gyventojų reikalavimas atsisakyti malkų be pakankamos finansinės paramos reikštų labai rimtas papildomas išlaidas.
Kas iš tiesų draudžiama jau dabar?
Čia situacija gerokai aiškesnė.
Negalima savo katilo ar krosnies paversti buitinių atliekų deginimo vieta.
Aplinkosaugininkai primena, kad negalima kūrenti senų baldų, plastikinių pakuočių, drabužių, avalynės, dažytos ar cheminėmis medžiagomis apdorotos medienos ir kitų atliekų.
Šildymo įrenginyje taip pat turi būti naudojamas toks kuras, kokiam jis yra skirtas.
Tačiau tinkamų malkų kūrenimas joms skirtame ir tinkamai eksploatuojamame įrenginyje šiuo metu nėra uždraustas.
Tad ar malkomis šildytis Lietuvoje bus uždrausta?
Šiandien atsakymas paprastas – tokio visuotinio draudimo nėra.
Yra diskusijų, kad ateityje, ypač tankiai gyvenamuose miestų ir priemiesčių kvartaluose, taršaus individualaus šildymo reikalavimai gali griežtėti.
Tačiau teiginys, kad Lietuvoje jau nuspręsta uždrausti namus šildyti malkomis, būtų klaidinantis.
Kur kas aiškesnė dabartinė kryptis – senų ir neefektyvių katilų keitimas, mažesnė oro tarša ir valstybės finansinė parama pereinant prie modernesnių šildymo technologijų.
Todėl malkomis besišildantiems žmonėms svarbiausia žinia yra ne „rytoj uždraus“, o visai kita: reikalavimai ilgainiui gali griežtėti, tačiau šiandien teisėtai naudojamos malkinės šildymo sistemos vienu sprendimu neuždraustos, o valstybė net teikia paramą daliai senų biokuro katilų pakeisti modernesniais.
