Aidas Užkuraitis
Socialiniame tinkle „Facebook“ veikiantis policijos virtualus patrulis praneša, kad gyventojai, parduodantys nereikalingus daiktus skelbimų portaluose, vis dar dažnai tampa sukčių aukomis. Nepaisant to, kad sukčiavimo metodai kartojasi jau keletą metų, apgavikai nuolat tobulina savo schemas, siekdami išvilioti banko kortelių duomenis ir pasisavinti pinigus.
Kaip vyksta sukčiavimo schema skelbimų portaluose?
Dažniausiai apgaulė prasideda nuo tariamo pirkėjo susidomėjimo parduodama preke. Šis asmuo domisi prekės būkle, užduoda klausimus apie siuntimą į kitus miestus ir dažniausiai bendrauja per žinučių programas „Viber“ arba „WhatsApp“. Šių žinučių kalba dažnai būna nerišli, kartais rašoma rusų kalba arba išversta automatiniu vertėju, o sukčiai vengia tiesioginių skambučių.
Susitarus dėl kainos, tariamas pirkėjas praneša, kad pats apmokės kurjerio paslaugas ir atsiunčia nuorodą, kurioje pardavėjas turi įvesti duomenis, kad galėtų gauti pinigus už prekę. Šios nuorodos imituoja žinomų siuntų bendrovių interneto svetaines, tačiau jų adresai dažnai skiriasi vos keliomis raidėmis ar simboliais.
Kokie duomenys yra prašomi ir kokią grėsmę tai kelia?
Atidarius netikrą nuorodą, pardavėjui siūloma įvesti mokėjimo kortelės duomenis: kortelės numerį, galiojimo datą, CVV arba CVC kodą, o kartais net ir sąskaitos likutį. Tokia informacija leidžia sukčiams pasisavinti dalį arba visus pinigus iš banko sąskaitos.
Policijos atstovai pabrėžia, kad norint gauti pinigus už parduotą prekę, pirkėjui užtenka pateikti tik savo banko sąskaitos numerį (IBAN). Jokiu būdu nereikėtų dalintis mokėjimo kortelės duomenimis ar suvedinėti jų neaiškiose ar įtartinose svetainėse.
Kaip atpažinti sukčiavimo požymius ir apsisaugoti?
Pardavėjams rekomenduojama būti itin atsargiems bendraujant su tariamais pirkėjais, ypač jei žinutės yra nerišlios, rašomos kita kalba arba atrodo automatiškai išverstos. Sukčiai dažnai vengia tiesioginių skambučių ir bendrauja tik žinutėmis.
Jei pirkėjas prašo pateikti mokėjimo kortelės duomenis, CVV ar CVC kodą, tai yra aiškus sukčiavimo ženklas. Tokiu atveju geriausia nutraukti bet kokį bendravimą ir apie situaciją pranešti policijai.
Šios prevencinės priemonės padės apsaugoti savo finansus ir išvengti nemalonių nuostolių, kurie kyla iš neatsargaus asmeninių duomenų atskleidimo internete.
