Aidas Užkuraitis
Sekmadienį dalį Lietuvos gyventojų pasiekęs perspėjimas apie oro pavojų sukėlė nerimą, tačiau netrukus visa istorija pasisuko netikėta linkme. Objektas, dėl kurio buvo aktyvuota perspėjimo sistema, galiausiai pasirodė esantis ne dronas ar kitas orlaivis, o paukščių būrys.
Vis dėlto tuo istorija nesibaigė.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė ketinantis su Lietuvos kariuomenės vadovybe išsiaiškinti, kodėl tuo metu, kai dar nebuvo žinoma, kas iš tiesų juda Lietuvos oro erdvėje, objektui patikrinti nebuvo pakelti NATO oro policijos naikintuvai.
Situacija ypač jautri dėl pastaraisiais mėnesiais regione pasikartojusių incidentų oro erdvėje. Todėl dabar klausimas keliamas ne dėl to, kuo galiausiai pasirodė esantis objektas, o dėl to, ar pirminė reakcija į galimą grėsmę buvo pakankama.
Oro pavojus truko apie 40 minučių
Sekmadienį Lietuvoje paskelbtas geltonas oro pavojus galiojo maždaug 40 minučių.
Tuo metu institucijos dar neturėjo galutinio atsakymo, koks objektas buvo užfiksuotas.
Vėliau paaiškėjo, kad radarų ar kitų stebėjimo priemonių pastebėtas objektas buvo paukščių būrys.
Tai reiškia, kad realios karinės grėsmės šiuo konkrečiu atveju nebuvo.
Tačiau krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad perspėjimo paskelbimą vertina kaip tinkamą sprendimą. Jo logika paprasta: kol nėra tiksliai žinoma, kas artėja ar įskrido į šalies oro erdvę, saugiau visuomenę perspėti, nei rizikuoti nereaguojant.
Daugiau klausimų ministrui kilo dėl kito sprendimo.
Kodėl nekilo naikintuvai?
R. Kaunas teigia pirmadienį situaciją aptarsiantis su kariuomenės vadovybe.
Ministras nori išsiaiškinti, kodėl galimam objektui patikrinti nebuvo pasitelkti NATO oro policijos naikintuvai.
Čia svarbu atskirti du dalykus.
Dabar jau žinoma, kad naikintuvams nebūtų reikėję perimti jokio priešiško orlaivio – užfiksuoti buvo paukščiai.
Tačiau sprendimai turėjo būti priimami tuo metu, kai šios informacijos dar nebuvo.
Todėl svarbiausias klausimas – kokius duomenis tuo metu turėjo kariuomenė ir ar jų pakako nustatyti, kad naikintuvų pakelti nereikia.
Kol šis vertinimas neatliktas, teigti, kad kariuomenė padarė klaidą, būtų per anksti.
Ministras sako: geriau perspėti be reikalo
Po ankstesnių incidentų Lietuvoje ne kartą diskutuota, kaip greitai visuomenė turėtų būti informuojama apie galimus oro erdvės pažeidimus.
Šį kartą pasirinkta atsargesnė taktika.
R. Kauno vertinimu, oro pavojaus paskelbimas buvo tinkamas sprendimas net ir žinant, kad galiausiai grėsmės nebuvo.
Tokio principo esmė – institucijos neturėtų laukti galutinio objekto identifikavimo, jeigu tuo metu egzistuoja pagrįsta galimos grėsmės tikimybė.
Tačiau tai kartu reiškia, kad perspėjimų sistema turi būti pakankamai tiksli. Jeigu gyventojai pernelyg dažnai būtų perspėjami dėl nepavojingų objektų, ilgainiui tokie pranešimai galėtų prarasti savo poveikį.
Todėl sekmadienio atvejis gali tapti svarbia pamoka vertinant, kaip atskirti realias grėsmes nuo klaidingų signalų.
Regiono situacija verčia reaguoti rimtai
Sekmadienio įvykio negalima vertinti visiškai atskirai nuo to, kas pastaruoju metu vyksta Baltijos regione.
Vien rugpjūčio 31–rugsėjo 6 dienomis NATO oro policijos naikintuvai Baltijos šalyse tris kartus kilo atpažinti arba lydėti skrydžio taisykles pažeidusių orlaivių ar objektų.
Rugsėjo 1-ąją NATO naikintuvai buvo pakelti reaguojant į iš Rusijos į Estijos teritoriją įskridusį objektą. Po to sąjungininkų orlaiviai patruliavo prie Estijos ir Rusijos sienos.
Kitais dviem atvejais NATO naikintuvai atpažino Rusijos žvalgybinius IL-20 orlaivius, skridusius tarp Rusijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities.
Todėl kiekvienas neidentifikuotas objektas regione vertinamas gerokai jautriau nei taikos metu.
Lietuva stiprina oro erdvės stebėjimą
Incidentas sutapo ir su platesniais Lietuvos planais stiprinti oro erdvės kontrolę.
Krašto apsaugos ministerija rugsėjo pradžioje paskelbė konkursą integruotai oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemai sukurti.
Projektui numatyta apie 5 mln. eurų.
Planuojama į vieną sistemą sujungti kariuomenės ir kitų institucijų naudojamų sensorių bei radarų informaciją.
Tikslas – kuo greičiau suprasti, kas tiksliai užfiksuota oro erdvėje, ir perduoti informaciją institucijoms, kurios turi reaguoti.
Bandomojo sprendimo tikimasi jau kitų metų pradžioje, o vėliau sistema turėtų būti integruojama ir su sąjungininkų naudojamomis platformomis.
Sekmadienio įvykis labai aiškiai parodė, kodėl toks gebėjimas svarbus.
Vien pastebėti objektą neužtenka – būtina kuo greičiau suprasti, ar radaras mato potencialią grėsmę, civilinį objektą, meteorologinį reiškinį ar, kaip šį kartą, paukščių būrį.
Panašių klaidingų signalų jau buvo
Tai nėra pirmas kartas, kai Lietuvoje dėl galimo objekto ore imamasi atsargumo priemonių, o vėliau paaiškėja, kad realios karinės grėsmės nebuvo.
Birželio 13-ąją Vilniaus apskrityje taip pat buvo paskelbtas oro pavojus.
Tuomet NATO naikintuvai du kartus kilo atpažinti Lietuvos teritorijoje pastebėto objekto.
Maždaug po 20 minučių perspėjimas buvo atšauktas, kai paaiškėjo, kad užfiksuotas objektas buvo meteorologinis balionas.
Tačiau regione būta ir realių incidentų, todėl institucijos negali kiekvieno neaiškaus signalo automatiškai laikyti klaidingu.
Dabar laukia kariuomenės paaiškinimas
Sekmadienio istorija iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti beveik kurioziška – dėl paukščių būrio daliai šalies paskelbtas oro pavojus.
Tačiau saugumo požiūriu svarbiausia ne tai.
Institucijos sprendimus priėmė tuo metu, kai dar nežinojo, ką tiksliai stebi.
Todėl dabar bus vertinama visa sprendimų grandinė: kokia informacija buvo gauta, kaip objektas buvo klasifikuojamas ir kodėl nuspręsta neprašyti NATO naikintuvų patikrinimo.
Galutinis atsakymas – paukščių būrys – paaiškėjo tik vėliau. O klausimas, ar nežinomybės akimirką Lietuvos oro erdvės apsaugos sistema sureagavo taip, kaip turėjo, dabar pasiekė Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybės lygį.
