Tomas L.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė ketvirtadienio vakarą pergale uždarė grupių etapo kovas ir į atkrintamąsias žengia turėdami tik vieną pralaimėjimą. Nors krepšinio ekspertas ir treneris Tomas Purlys lietuvių žygį B grupėje įvertino aukščiausiu balu, tačiau dar įžvelgė ir taisytinų aspektų.
Paskutines grupių etapo rungtynes Lietuvos krepšininkai sužaidė su Švedijos rinktine. Nors potencialiai šis varžovas yra silpnesnis, tačiau rungtynės mūsiškiams tikrai nesiklostė kaip per sviestą. Lietuviai susitikimą pradėjo nervingai, o pergalę išplėšė tik trijų taškų skirtumu (74:71), tačiau tam yra ir labai svarbi priežastis.
Antradienį buvo paskelbta, kad iš rikiuotės iškrito kryžminių kelio raiščių traumą patyręs Rokas Jokubaitis, tad lietuviams teko ieškoti savojo žaidimo be pagrindinio komandos variklio.
Apie įtemptą susitikimą su švedais kalbėjęs T. Purlys teigė, kad būtent šios rungtynės buvo skirtos naujo žaidimo braižo paieškai.
„Manau, kad treneris turėjo visai kitus tikslus, nes realiai tos rungtynės nieko nereiškė. Matėme, kad ir Laurynas Birutis daug žaidė, ir Arnas Velička daug žaidė. Aišku, Velička dėl to, kad Margiris Normantas susitraumavo, bet manau, kad trenerio yra kiti tikslai ir noras pasižiūrėti, kas tinka, kas netinka žaidime be Roko Jokubaičio. Manau, čia buvo esmė.
Dar vis tiek komanda be Roko Jokubaičio yra apsisprendime, kaip žaisti, nes tikrai matėme daug kartų, kai daugelį situacijų, ypač du prieš du, Jokubaitis skaitydavo praktiškai idealiai. Labai daug klaidų buvo tiek iš Igno Sargiūno, tiek iš Arno Veličkos ir (…) matėme, kad tų gerų sprendimų, kuriuos priimdavo Rokas puolime, tikrai labai trūko“, – kalbėjo ekspertas.
Pergalė iškovota, kelialapis į finalinį etapą – kišenėje, o pralaimėjimo kartėlį teko jausti vos kartą. Nors nesėkmė prieš vokiečius buvo tikrai nemaloni (88:107), tačiau net ir to T. Purlys per daug nesureikšmino ir teigė, kad pasirodymą grupių etape vertina aukščiausiu balu.
Paklaustas, kurios rungtynės geriausiai atspindėjo lietuvių veidą, ekspertas prisiminė akistatą su Suomija.
„Tos kertinės rungtynės buvo prieš Suomiją, kurios tikrai buvo labai geros taktiškai, buvo geras sprendimas pastatyti gynėją prieš Lauri Markkaneną – tas labai pasiteisino. Puolime buvo atakuojami aukštaūgiai, buvo geras žaidimas iš perimetro, keitimai, Mareko Blaževičiaus išleidimas į starto penketą buvo labai gera idėja. Taip pat matėme, kad kai tik Markkanenas išeidavo iš aikštės, į ją įeidavo Valančiūnas, kad jie neišplėstų žaidimo.
Tos rungtynės iš trenerių pusės buvo tikrai labai idealios, buvo labai sėkmingai paruoštas planas.
Kas liečia kitas rungtynes, sakyčiau, kad to, ko tikėjomės, tą jie ir padarė. Taip, rungtynės prieš Vokietiją buvo pralaimėtos, bet Vokietija, kaip komanda, irgi sužaidė labai geras rungtynes. Manau, kad tai yra kitokio lygio rungtynės ir norint laimėti prieš Vokietiją reikėjo labai prastų jų rungtynių ir labai gerų mūsų. Sakyčiau, kad kokie buvo rinktinės planai maksimumui, mes tą ir įvykdėme“, – dėstė pašnekovas.
Nors, kaip jau minėta, absoliutus rinktinės šviesulys buvo R. Jokubaitis, tačiau T. Purlys įžvelgė ir kitų pozityvių pusių rinktinės žaidime. Pavyzdžiui, jo teigimu, gynyba ir pademonstruotas fiziškumas tikrai išsiskiria, o tai gali praversti ir ateities susitikimuose.
Pagyros žodžių specialistas negailėjo ir atskiriems žaidėjams. Maloniai T. Purlį nustebino Igno Sargiūno ir M. Normanto pasirodymai aikštėje, o labiausiai jis išskyrė naujojo žalgiriečio Ąžuolo Tubelio indėlį.
„Ąžuolas Tubelis tikrai gerai atrodo ketvirtoje pozicijoje. Daug trenerių ir ekspertų kalbėjo, kad Ąžuolas yra daugiau penktas numeris ir jis buvo matomas daugiau penktoje pozicijoje draugiškose rungtynėse, bet dabar matome, kad jis labai gerai žaidžia ketvirtoje pozicijoje, spindi ir atkovoja daug kamuolių, lipa ant lentos, išnaudoja savo stiprybes. Jeigu dar pataikytų iš toli, būtų dar geriau“, – sakė jis.
Tiesa, nors įprastai daugiausiai žvilgsnių sulaukia ilgametis NBA žaidėjas ir rinktinės kapitonas J. Valančiūnas, T. Purlys dar įžvelgia vietų, kur jo vaidmuo galėtų būti didesnis.
„Aišku, po krepšiu Jonas Valančiūnas yra tas žaidėjas, kur kai kuriais momentais dar galėtume jam duoti kamuolį. Matome, kad Jonas kai kuriose situacijose gerai užsiblokuoja savo žaidėją, bet kai kurie žaidėjai jo nemato. Sakyčiau, kad čia dar yra rinktinės taisytinas dalykas, kad būtų galima geriau ir daugiau išnaudoti Valančiūną, daugiau jam duoti kamuolį“, – dėstė ekspertas.
Minint kitus Lietuvos rinktinės trūkumus žvilgsnį galima sukti į tritaškių pataikymą. Štai ir pastarosiose rungtynėse su švedais lietuviai pataikė vos 2 tolimus metimus iš 18 (11 proc.), o iš viso mūsiškių tritaškių pataikymas siekia tik 26 proc.
„Rokas Jokubaitis buvo tas žaidėjas, kuris gale atakos, kai nesigaudavo derinys, imdavosi iniciatyvos vienas prieš vieną ir matėme, kad metimų iš vidutinio nuotolio pataikymas buvo tiesiog fantastiškas. Taip pataikančio žmogaus iš vidutinio nuotolio aš jau seniai nebeprisimenu. Dabar jo nėra, tai mes prarandame labai didelį aspektą, kaip žaisti vienas prieš vieną.
Tų žaidėjų, kurie gerai žaidžia vienas prieš vieną, neturime labai daug. Dabar, be Jono Valančiūno gero žaidimo po krepšiu, jeigu tik pamatys priešininkas, kad mes nepataikome, faktas, kad bus rizikos. Jeigu mes nepataikysime, būtų labai sunku laimėti prieš tuos pačius latvius, nes matome, kad jų žaidimas labai daug priklauso nuo tritaškių, bet ten yra daug žaidėjų, kurie meta daug ir pataiko geriau nei mes“, – apie rizikas ties tritaškio linija kalbėjo T. Purlys.
Rungtynėse su Suomija traumą patyrus R. Jokubaičiui visi Lietuvos krepšinio sirgaliai sulaikė kvapą, o paaiškėjus traumos rimtumui, viltis dėjo į M. Normantą. Deja, akistatoje su švedais pastarasis ant parketo praleido vos kelias minutes, o vėliau paliko aikštę po epizodo, kai kraupiai pakrypo jo koja.
Nors M. Normanto traumos rimtumas dar nėra aiškus, tačiau T. Purlys vienareikšmiškai teigė, kad jo praradimas rinktinei būtų ypač didelis smūgis.
„Kuo daugiau žaidėjų, ypač tos pačios pozicijos, gauna traumą, tuo sunkiau. Matėme, kad Margiris yra tas žaidėjas, kuris turėtų pakeisti Roką, nes jis yra combo žaidėjas, galintis žaisti ir pirmoje, ir antroje pozicijoje, galintis gerai dengtis, gerai vadovauja ir pats gali atakas užbaigti.
Matėme ir kad Velička gali žaisti vienas prieš vieną, bet jis tikrai daro daug klaidų, problemos yra su aikštės matymu. Jis nemato, galbūt nėra tas žaidėjas, kuris labai gerai skaito situacijas du prieš du. Jeigu Margirio mes neteksime, tai mes neteksime dviejų gerų rinktinės žaidėjų. Kad bus kuo toliau, tuo sunkiau, net nėra abejonių. Duok Dieve, kad bent Margiriui viskas būtų gerai“, – vylėsi ekspertas.
