Lietuviui prabilus apie gyvenimą Jehovos liudytojų bendruomenėje – netikėtas posūkis: organizacija atsakė į garsiai nuskambėjusius teiginius

Po viešai nuskambėjusios buvusio Jehovos liudytojų bendruomenės nario Remigijaus Levandovskio istorijos – naujas posūkis. Vyras pasakojo bendruomenėje augęs nuo vaikystės ir atvirai išdėstė savo patirtį, tačiau dabar į jo išsakytus teiginius sureagavo ir pati organizacija.

Jos atstovai pateikė atsakymus į klausimus apie vaikų dalyvavimą religinėje veikloje, bendravimą su bendruomenei nepriklausančiais žmonėmis, psichologinę gerovę, aukas ir kitus jautrius klausimus.

Svarbiausia detalė – kai kuriuos Remigijaus pasakojime nuskambėjusius teiginius organizacija kategoriškai atmeta arba pateikia visiškai kitokį jų paaiškinimą.

Bendruomenėje augo nuo pat vaikystės

Remigijaus Levandovskio pažintis su Jehovos liudytojais neprasidėjo jam jau tapus suaugusiu.

Bendruomenei priklausė abu jo tėvai, o iš motinos pusės ši religinė tradicija šeimoje siekė ir ankstesnę kartą.

Todėl vaikystėje toks gyvenimo būdas jam buvo įprastas.

Remigijus pasakojo ilgą laiką tikėjęs, kad būtent jo bendruomenės mokymas yra teisingas. Tik vėliau, pradėjęs abejoti kai kuriomis nuostatomis, jis nusprendė nuo organizacijos atsiskirti.

Pasak vyro, tai pakeitė ir jo santykį su žmonėmis, kurie Jehovos liudytojams nepriklausė.

Viena vaikystės detalė sulaukė itin daug dėmesio

Remigijus pasakojo, kad religinėje veikloje aktyviai dalyvavo dar būdamas vaikas.

Jo teigimu, būdamas 11 metų jis tapo nekrikštytu skelbėju, o 12-os buvo pakrikštytas.

Jis taip pat teigė kartu su kitais bendruomenės nariais lankydavęsis pas žmones ir kalbėdavęs apie tikėjimą.

Būtent ši pasakojimo dalis paskatino klausimą, ar tokio amžiaus vaikai bendruomenėje reguliariai skatinami užsiimti evangelizacine veikla.

Organizacijos atsakymas buvo aiškus – jos atstovai tvirtina, kad vaikams tai nėra privaloma.

Organizacija pateikė kitokią versiją

Jehovos liudytojų teigimu, kalbėjimas su kitais apie savo tikėjimą laikomas savanoriška religinių įsitikinimų išraiška.

Organizacija pabrėžia, kad nė vienas vaikas neprivalo dalyvauti tokioje veikloje.

Kiek vaikas joje dalyvauja, anot bendruomenės, sprendžia jo tėvai, atsižvelgdami į amžių, brandą ir individualias aplinkybes.

Taigi čia labai svarbu atskirti du dalykus: Remigijus pasakoja savo asmeninę vaikystės patirtį, o organizacija aiškina oficialią savo poziciją.

Prabilo ir apie žmones, išgyvenančius sunkų laikotarpį

Dar viena daug diskusijų sukėlusi Remigijaus mintis buvo susijusi su žmonėmis, kurie susidomi bendruomene.

Jis teigė pastebėjęs, kad tikėjimu neretai susidomėdavo žmonės, tuo metu išgyvenę asmeninių sunkumų ar ieškoję atsakymų į sudėtingus gyvenimo klausimus.

Tačiau organizacija nesutinka, kad tai būtų būdingas jos narių portretas.

Jehovos liudytojų atstovai teigia, kad bendruomenės nariai yra labai skirtingo išsilavinimo, socialinės ir ekonominės padėties bei šeiminės aplinkos žmonės.

Todėl teiginį, kad prie bendruomenės dažniausiai prisijungia krizę išgyvenantys žmonės, jie atmeta.

O kaip dėl bendravimo su žmonėmis už bendruomenės ribų?

Remigijus taip pat pasakojo, kad būdamas organizacijoje į bendruomenei nepriklausančius žmones žvelgė kitaip ir tik pasitraukęs pradėjo artimiau pažinti dalį savo giminaičių.

Tai iškėlė dar vieną klausimą – ar Jehovos liudytojai skatinami daugiau bendrauti tarpusavyje ir riboti santykius su kitais žmonėmis?

Organizacija tokią interpretaciją neigia.

Jos atstovai pabrėžia, kad Jehovos liudytojai mokosi, dirba ir kasdien bendrauja su įvairiais žmonėmis, o kiekvienas narys pats sprendžia, su kuo leisti savo laisvalaikį.

Anot organizacijos, natūralu, kad dalis žmonių daugiau laiko leidžia su panašių vertybių ir interesų turinčiais asmenimis, tačiau tai esą nėra privalomas reikalavimas.

Atsakė ir į klausimus apie psichologinę gerovę

Po Remigijaus pasakojimo organizacijai buvo užduotas klausimas, kiek dėmesio bendruomenėje skiriama žmogaus emocinei ir psichologinei būklei.

Jehovos liudytojų atstovai nurodo, kad jų leidiniuose aptariamas stresas, nerimas, šeimos santykiai ir kitos žmonėms aktualios problemos.

Dar svarbiau – organizacija teigia neatmetanti profesionalios pagalbos.

Pasak jos atstovų, žmonės, kuriems jos reikia, gali svarstyti galimybę kreiptis į kvalifikuotus sveikatos priežiūros specialistus, o medicininio ar psichologinio gydymo pasirinkimas laikomas asmeniniu žmogaus sprendimu.

Daug klausimų kilo ir dėl aukų

Viešoje diskusijoje paliestas ir finansų klausimas.

Organizacija tvirtina nerenkanti dešimtinės, netaikanti narystės mokesčio ir nerengianti privalomų rinkliavų.

Pasak Jehovos liudytojų, visos aukos yra savanoriškos.

Bendruomenė taip pat atmeta teiginį, kad didelės nelaimės būtų naudojamos kaip priemonė finansiniam spaudimui nariams daryti.

Dvi labai skirtingos tos pačios patirties pusės

Visa ši istorija svarbi tuo, kad dabar viešumoje galima matyti ne tik buvusio bendruomenės nario pasakojimą, bet ir oficialų organizacijos atsakymą.

Remigijus kalba apie tai, ką pats patyrė augdamas Jehovos liudytojų aplinkoje ir kaip tuomet suprato bendruomenės taisykles bei santykį su aplinkiniais.

Organizacija savo ruožtu pabrėžia, kad dalis jo patirties negali būti pateikiama kaip visiems Jehovos liudytojams galiojanti taisyklė, ir ginčija kai kuriuos platesnius apibendrinimus.

Todėl būtų netikslu vieno žmogaus patirtį automatiškai priskirti kiekvienam bendruomenės nariui. Lygiai taip pat oficialus organizacijos paaiškinimas savaime nepaneigia žmogaus asmeniškai patirtų išgyvenimų.

Po pirmojo pasakojimo istorija dar nesibaigė

Būtent tai ir tapo svarbiausiu nauju posūkiu.

Po viešai paskelbtos buvusio bendruomenės nario istorijos Jehovos liudytojai nusprendė pateikti savo poziciją ir atsakyti į konkrečius klausimus.

Dabar skaitytojai gali matyti dvi skirtingas perspektyvas – žmogaus, kuris bendruomenėje užaugo ir vėliau ją paliko, bei pačios organizacijos, aiškinančios savo oficialias taisykles ir principus.

Ir būtent skirtumas tarp asmeninės patirties bei oficialios organizacijos pozicijos šioje istorijoje tapo svarbiausia diskusijos dalimi.