Aidas Užkuraitis
Būsto pirkėjams Lietuvoje tenka susitaikyti su nemalonia realybe – už pasiskolintus pinigus tenka susimokėti daugiau nei daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Nepaisant to, kad palūkanos yra sumažėjusios, Lietuva vis dar išlieka tarp valstybių, kuriose būsto paskolų kaina yra viena didžiausių.
Naujausi Europos centrinio banko (ECB) duomenys rodo, kad 2026 m. birželį vidutinės būsto paskolų palūkanos Lietuvoje siekė 4,04 proc. – gerokai daugiau nei ES vidurkis. Dar didesnės jos buvo tik Latvijoje ir Estijoje.
Tačiau kodėl lietuviai už būsto paskolas moka daugiau?
Lietuvoje – vienos didžiausių palūkanų Europoje
2026 m. birželio ECB duomenimis ES šalyse palūkanų vidurkis siekė 3,48 proc.
Tuo metu didžiausios palūkanos skolinantis būstui yra Latvijoje – 4,29 proc. Po jos iš karto seka ir kitos Baltijos šalys – Estija (4,14 proc.) ir Lietuva (4,04 proc.). Tai rodo, kad visose Baltijos šalyse palūkanos yra didesnės nei ES vidurkis.
Taip pat ES vidurkį viršija palūkanų dydis Vokietijoje (3,95 proc.), Nyderlanduose (3,73 proc.), Slovakijoje (3,66 proc.), Belgijoje (3,59 proc.), Austrijoje (3,54 proc.) Liuksemburge (3,53 proc.) ir Italijoje (3,49 proc.).
Pačios žemiausios palūkanos yra fiksuojamos Maltoje. Čia jos siekia vos 1,95 proc.
Taip pat vienos mažiausių palūkanų yra Bulgarijoje (2,41 proc.), Ispanijoje (2,89 proc.), Kroatijoje (2,90 proc.) ir Portugalijoje (2,93 proc.).
Ką žmogui reiškia 4,04 proc. palūkanos?
Paskolą būstui imančiam žmogui palūkanų norma yra labai svarbus skaičius. Jis parodo konkrečią sumą, kurią gyventojui kiekvieną mėnesį tenka susimokėti bankui, už tai, kad šis skolina pinigus.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus pasiskolintų 150 tūkst. eurų 30 metų laikotarpiui, o paskolos metinė palūkanų norma būtų 4 proc., mokant lygiomis mėnesinėmis įmokomis jo mėnesio įmoka būtų apie 716 eurų. Iš jų pirmąjį mėnesį maždaug 500 eurų sudarytų palūkanos, o likusi dalis būtų skirta pačiai paskolai grąžinti.
Su kiekvienu tolimesniu mokėjimo mėnesiu mažėtų palūkanų dalis ir didėtų pačios paskolos grąžinimo dalis.
Taip yra todėl, nes 4 proc. nėra skaičiuojami nuo duotos paskolos sumos. Palūkanos skaičiuojamos nuo tuo metu likusios negrąžintos paskolos dalies. Todėl pradžioje didesnę mėnesio įmokos dalį sudaro palūkanos, o paskolai mažėjant jų dalis taip pat mažėja.
Jeigu tokios sąlygos nesikeistų visus 30 metų, už 150 tūkst. eurų paskolą žmogus iš viso sumokėtų apie 257 tūkst. eurų. Kitaip tariant, vien palūkanoms per visą laikotarpį tektų daugiau kaip 107 tūkst. eurų.
Būtent todėl net ir kelių dešimtųjų procentinio punkto skirtumas paskolos gavėjui gali būti reikšmingas.
Pavyzdžiui, jeigu tokios pačios 150 tūkst. eurų paskolos palūkanos būtų ne 4 proc., o 2 proc. (panašiai kaip Maltoje), mėnesio įmoka būtų apie 554 eurai. Tai būtų maždaug 162 eurais mažiau kiekvieną mėnesį.
Per visą 30 metų laikotarpį, jeigu palūkanos nesikeistų, toks skirtumas sudarytų daugiau kaip 57 tūkst. eurų.
Tiesa, realybėje daugumos lietuvių būsto paskolų palūkanos nėra fiksuojamos visam 30 metų laikotarpiui. Dažniausiai paskolos Lietuvoje duodamos su kintamąja palūkanų norma.
Tai reiškia, kad galutinė žmogaus mokama palūkanų norma priklauso ne tik nuo banko nustatytos maržos, bet ir nuo „Euribor“. Jam mažėjant, paskolos įmoka gali mažėti, o kylant – didėti.
Kodėl Lietuvoje tokios aukštos palūkanos?
Lietuvos bankas (LB) nurodė, kad birželio mėnesį Lietuvoje paskolų palūkanų norma siekė 4 proc., tuo metu euro zonos vidurkis buvo 3,5 proc.
Pasak LB, aukštesnę skolinimosi kainą Lietuvoje nei euro zonoje daugiausia lemia rinkos koncentracija.
„Po euro įvedimo 2015 m. Lietuvos bankų sektorius dėl struktūrinių pokyčių tapo labiau koncentruotas nei kitose kaimyninėse ES šalyse, tai lėmė silpnesnę konkurenciją. Kita vertus, nuo 2020 m. konkurencija bankų sektoriuje didėjo, tai atspindi ir būsto paskolų maržų pokyčiai.
Nuo 2020 m. per šešerius metus naujų būsto paskolų maržos mediana sumažėjo beveik 1 proc. punkto – iki 1,45 proc. Naujų būsto paskolų palūkanų normų atotrūkis nuo euro zonos vidurkio sumažėjo nuo beveik 1 iki 0,5 proc. punkto“, – komentavo LB specialistai.
Taip pat, anot jų, svarbu pabrėžti, kad 9 iš 10 būsto paskolų Lietuvoje išduodamos kintama palūkanų norma.
„Tai lemia didesnius skolinimosi kainos svyravimus – pinigų kainai rinkose pabrangus, šie pokyčiai greitai atsiliepia skolinimosi kainai. Tačiau ir atvirkščiai, kai Euribor norma mažėja, Lietuvoje skolinimasis pinga greičiau nei šalyse, kur vyrauja fiksuota palūkanų norma“, – nurodė LB atstovai.
Kiekvienas pasiskolinęs bent 5,7 tūkst. eurų?
LB duomenys rodo, kad paskolų portfelis šalyje per metus išaugo daugiau kaip penktadaliu (22,3 proc.) – nuo 31,7 mlrd. Eur iki 38,8 mlrd. Eur.
Didžiausią jo dalį (41,2 proc.) sudarė paskolos namų ūkiams. T. y. 15,98 mlrd. eurų (38,8 * 0,412) arba 5,7 tūkst. eurų (18,98 / 2,8) kiekvienam Lietuvos gyventojui.
Beje, paskolos namų ūkiams per metus padidėjo 3,4 mlrd. Eur (19,8 proc.) – iki 20,4 mlrd. Eur.
Paskolų būstui portfelis išaugo 14,6 proc. (1,9 mlrd. Eur) – iki 14,6 mlrd. Eur.
Vartojimo paskolų portfelis, iš esmės dėl paskolų užsienio vartotojams, augo 37,4 proc. (1,1 mlrd. Eur) – iki 4,1 mlrd. Eur. Pusę visų vartojimo paskolų suteikė Revolut grupė.
Paskolos verslo įmonėms sudarė 14,6 mlrd. Eur. Jos per metus padidėjo 2 mlrd. Eur (15,4 proc.).
Labiausiai padidėjo paskolų, suteiktų profesinę, mokslinę ir techninę veiklą vykdančioms įmonėms, grynoji vertė – 0,435 mlrd. Eur – iki 1 mlrd. Eur.
Paskolos nekilnojamojo turto įmonėms didėjo 0,381 mlrd. Eur – iki 3,89 mlrd. Eur, o elektros, dujų, garo ir oro kondicionavimo įmonėms – 0,368 mlrd. Eur – iki 1,4 mlrd. Eur.
Nuo rugpjūčio – pasikeitė paskolų taisyklės
Nuo rugpjūčio 1-osios pirmąjį būstą perkantiems gyventojams atsirado galimybė jį įsigyti sukaupus mažesnį pradinį įnašą. Vietoje anksčiau taikytų 15 proc. dabar tam tikrais atvejais gali pakakti 10 proc. būsto vertės. Pavyzdžiui, perkant 200 tūkst. eurų kainuojantį būstą, skirtumas siekia 10 tūkst. eurų.
Toks pokytis gali būti ypač svarbus gyventojams, kuriems būtent santaupų pradiniam įnašui sukaupimas iki šiol buvo didžiausia kliūtis įsigyti nuosavą būstą. Vis dėlto mažesnis minimalus pradinis įnašas dar nereiškia, kad kiekvienam būsto pirkėjui bankas sutiks paskolinti likusius 90 proc. būsto vertės.
Pasak „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, tai pirmiausia gali palengvinti situaciją tiems namų ūkiams, kuriems sukaupti reikiamą sumą iki šiol buvo sunkiausia.
„Atsakingojo skolinimo nuostatai turi daugiau negu vieną dalį. Pirmoji, kuri yra turbūt dažniausiai aptariama, yra pradinio įnašo sumažėjimas. Pradinio įnašo sumažėjimas sprendžia vieną iš problemų. Namų ūkiams, kurie gyvena pavieniui arba turi mažesnę šeimos paramą, yra lengviau susirinkti pradinį įnašą būstui įsigyti“, – kalbėjo T. S. Kvainickas.
Vis dėlto svarbi viena detalė – 10 proc. yra minimali Lietuvos banko nustatyta riba, o ne įpareigojimas kredito įstaigoms visiems pirmojo būsto pirkėjams taikyti būtent tokį pradinį įnašą.
Praktikoje bankas, įvertinęs konkretaus kliento finansinę situaciją ir riziką, gali nustatyti griežtesnes skolinimo sąlygas.
„Jeigu kredito įstaigos praktikoje leis pasinaudoti šia galimybe, nes Lietuvos bankas numato ne mažesnį negu 10 proc., o neprivalomą 10 proc. pradinį įnašą, tai gali būti palengvinimas tiems būsto pirkėjams, kuriems pradinis įnašas buvo pagrindinis barjeras“, – pabrėžė jis.
Ateityje teks skolintis dar dažniau
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė neslepia, kad ateityje be kredito būstą įsigyti bus įmanoma vis rečiau ne vien dėl kylančių būsto kainų, bet ir dėl besikeičiančio Lietuvos regioninio demografinio žemėlapio.
„Telkimosi į didmiesčius procesai, urbanizacija itin ryški ir pas mus, tad būsto rinkos dinamika didmiesčiuose ir sostinėje itin reikšmingai skiriasi nuo atokesnių regionų.
Turintiems ar paveldėjusiems būstus atokesnėse vietovėse be kredito pirkti būstą ir persikelti į didmiesčius darosi vis sunkiau ir sunkiau“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
Tai, pasak jos, savaime programuoja tolesnį kredito rinkos augimą.
„Žinoma, atsakingo skolinimo reikalavimai, stabilesnė, tobulėjanti ir modernėjanti nuomos rinka šiuos procesus lėtins“, – prognozuoja specialistė.
