Aidas Užkuraitis
Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms tenka gyventi visiškai kitokioje saugumo aplinkoje nei prieš kelerius metus.
Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, regione daugėja įvairių saugumo incidentų, o klausimas, kur baigiasi karas ir prasideda taika, tampa vis sudėtingesnis.
Apie tai Vilniuje prabilo buvusi JAV prezidento Joe Bideno administracijos narė, saugumo ir gynybos ekspertė Negah Angha.
Jos siunčiama žinia Lietuvai rimta: šiuolaikinės grėsmės nebūtinai sustoja ties valstybės siena.
Po incidento Lietuvoje – klausimas, kurį išgirdo ekspertė
Interviu surengtas netrukus po Lietuvoje didelio dėmesio sulaukusio drono incidento.
N. Angha buvo paklausta, ar tokie įvykiai reiškia, kad gyvename atviro karo sąlygomis.
Ekspertė į situaciją pažvelgė plačiau.
Jos vertinimu, mažos valstybės negali kontroliuoti visko, kas vyksta tarp didžiųjų pasaulio galių.
Tačiau jos gali kontroliuoti vieną labai svarbų dalyką – savo pasirengimą.
Lietuvai įvardijo vieną svarbiausių dalykų
N. Angha pabrėžė Lietuvos integracijos į NATO ir kolektyvinės gynybos svarbą.
Jos teigimu, mažesnėms valstybėms itin svarbu ne tik pačioms ruoštis įvairioms grėsmėms, bet ir aktyviai veikti bendroje sąjungininkų sistemoje.
Tai reiškia, kad Lietuvos saugumas negali būti vertinamas izoliuotai.
Šalis yra NATO dalis, todėl jos gynyba susijusi su platesniais Aljanso sprendimais ir kolektyvinės gynybos principu.
„Karas nebėra tik anapus sienos“
Vienas svarbiausių interviu akcentų – pasikeitęs pats karo suvokimas.
Šiuolaikiniai konfliktai nebūtinai apsiriboja fronto linija.
Valstybės susiduria su kibernetinėmis grėsmėmis, dezinformacija, spaudimu infrastruktūrai ir įvairiais incidentais, kurių pobūdis ne visada iš karto būna aiškus.
Todėl, N. Anghos vertinimu, saugumo klausimas šiandien gerokai platesnis nei vien kariuomenės pasirengimas.
Tai ypač aktualu tokioms valstybėms kaip Lietuva, esančioms NATO rytiniame flange.
Vienas incidentas dar nereiškia atviro karo
Vis dėlto svarbu nepaversti ekspertės perspėjimo teiginiu, kad Lietuva šiuo metu kariauja.
To ji nesakė.
Jos mintis yra platesnė – dabartinėje saugumo aplinkoje riba tarp karo ir taikos gali būti ne tokia aiški kaip anksčiau.
Pavieniai incidentai taip pat savaime neįrodo, kad prieš Lietuvą pradėtas karas.
Kiekvieną tokį atvejį būtina vertinti pagal konkrečius faktus ir oficialaus tyrimo išvadas.
Lietuva turi ir didelį pranašumą
Nors N. Anghos žodžiai skamba kaip perspėjimas, jos vertinime yra ir kita svarbi pusė.
Lietuva nėra viena.
Narystė NATO reiškia, kad šalies saugumas yra kolektyvinės gynybos sistemos dalis.
Ekspertės požiūriu, būtent glaudus bendradarbiavimas su sąjungininkais ir gebėjimas prisidėti prie bendrų sprendimų mažesnėms valstybėms suteikia daugiau galimybių reaguoti į didžiųjų valstybių konkurenciją.
Prabilo ir apie JAV politiką
N. Angha turi patirties JAV nacionalinio saugumo struktūrose, todėl interviu nemažai dėmesio skyrė ir Vašingtono vaidmeniui.
Ji aptarė laikotarpį, kai dirbo J. Bideno administracijoje, bei tuometinius JAV sprendimus dėl paramos Ukrainai.
Tačiau geopolitinė padėtis nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais smarkiai pasikeitė.
Todėl šiandien Europos valstybėms vis dažniau tenka svarstyti, kokią atsakomybės dalį už savo saugumą jos turi prisiimti pačios.
Lietuvai siunčiama žinia – ruoštis, o ne panikuoti
Bene svarbiausia N. Anghos interviu mintis nėra prognozė, kad Lietuvai neišvengiamai gresia karas.
Ji kalba apie pasirengimą.
Mažos valstybės negali pačios nulemti didžiųjų pasaulio galių veiksmų, tačiau gali stiprinti savo atsparumą, sąjungas ir gebėjimą reaguoti į įvairaus pobūdžio krizes.
Todėl pastarieji incidentai regione turėtų būti vertinami rimtai, bet ne kaip automatinis įrodymas, kad karas persikėlė į Lietuvos teritoriją.
N. Anghos perspėjimo esmė paprasta: dabartiniame pasaulyje saugumas prasideda gerokai anksčiau, nei priešas fiziškai peržengia valstybės sieną.
