Aidas Užkuraitis
Lietuvos kultūros pasaulį sukrėtė skaudi netektis. Spalio 21 dieną, eidama 95-uosius gyvenimo metus, mirė rašytoja, vertėja, ilgametė Lietuvos radijo žurnalistė ir laidų vedėja Silvija Lomsargytė-Pukienė. Jos gyvenimo istorija buvo nepaprasta – vaikystėje išgyvenusi Antrojo pasaulinio karo tragedijas, ji vėliau dešimtmečius paskyrė lietuviškai kultūrai, literatūrai ir žurnalistikai.
Liūdna žinia sukrėtė kultūros bendruomenę
Apie Silvijos Lomsargytės-Pukienės mirtį spalio 23 dieną pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.
Žurnalistė, rašytoja ir vertėja mirė spalio 21-ąją.
Jos kūrybinis kelias buvo glaudžiai susijęs su Lietuvos radiju, literatūra ir kultūros gyvenimu.
Daugiau kaip du dešimtmečius ji dirbo žurnaliste, rengė radijo laidas ir kalbino žymius Lietuvos kultūros bei visuomenės veikėjus.
Tačiau už profesinių pasiekimų slypėjo ir sudėtinga asmeninė istorija, paženklinta skaudžių vaikystės išgyvenimų.
Vaikystėje teko išgyventi tragediją
Silvija Lomsargytė-Pukienė gimė 1932 metų birželio 12 dieną Kaune.
Artimieji ir draugai ją pažinojo Ditos vardu.
Jos tėvas Samuelis Subockis buvo inžinierius ir Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis.
1941 metais Kaune jį nužudė naciai.
Tai buvo skaudus smūgis šeimai.
Dar viena išskirtinė rašytojos gyvenimo aplinkybė – vaikystėje jai buvo suteikti nauji tapatybės dokumentai, siekiant apsaugoti nuo nacių persekiojimo.
Dėl šios priežasties jos pase buvo nurodyta kita gimimo data – 1933 metų rugpjūčio 15-oji.
Šie įvykiai tapo svarbia jos asmeninės istorijos dalimi ir vėliau atsispindėjo literatūroje.
Net 25 metus dirbo Lietuvos radijuje
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, būsimoji žurnalistė iš Kauno persikėlė į Vilnių.
Čia baigė vidurinę mokyklą, o vėliau Vilniaus pedagoginiame institute studijavo anglų kalbą.
Nors ją traukė menas, pasirinktos studijos atvėrė kelią į literatūros ir žurnalistikos pasaulį.
Profesinę veiklą ji pradėjo satyrinio žurnalo „Šluota“ redakcijoje.
Vėliau net 25 metus dirbo Lietuvos radijuje, laidų užsienio lietuviams redakcijoje.
Per šį laikotarpį S. Lomsargytė-Pukienė rengė pokalbius su iškiliais kultūros ir politikos žmonėmis, pasakojo apie meno reiškinius bei Lietuvos visuomeninį gyvenimą.
Jos darbas buvo svarbus ne tik Lietuvoje gyvenantiems klausytojams, bet ir užsienio lietuvių bendruomenėms.
Lietuviams padovanojo pasaulinės literatūros kūrinius
Silvija Lomsargytė-Pukienė buvo ir produktyvi vertėja.
Ji lietuvių skaitytojams padėjo atrasti žymius anglų bei amerikiečių rašytojus.
Tarp jos verstų kūrinių – Grahamo Greene’o romanai „Tykusis amerikietis“ ir „Neišdildoma žymė“, Jacko Londono „Martinas Idenas“, Ernesto Hemingway’aus „Anapus upės, medžių ūksmėje“.
Ji taip pat vertė Theodore’o Dreiserio kūrinius „Sesuo Kerė“, „Dženė Gerhard“ ir „Stoikas“.
Ypatingą vietą vertėjos kūryboje užėmė Harper Lee romanas „Nežudyk strazdo giesmininko“.
Šis kūrinys nagrinėja žmogiškumo, teisingumo ir moralinės atsakomybės temas.
Vertėjos darbas padėjo pasaulinės literatūros kūriniams pasiekti Lietuvos skaitytojus jų gimtąja kalba.
Svarbiausia gyvenimo knyga – apie skaudžią praeitį
2004 metais pasirodė vienas reikšmingiausių S. Lomsargytės-Pukienės kūrinių – autobiografinė knyga „Dita. Paralelės“.
Joje autorė pasakojo apie savo gyvenimą, šeimos istoriją, vaikystės patirtis ir sudėtingus XX amžiaus įvykius.
Tai ne tik asmeniniai prisiminimai, bet ir pasakojimas apie Lietuvos istorijos lūžius, žmonių pasirinkimus bei išlikimą.
Ypatingas dėmesys knygoje skirtas jos tėvui Samueliui Subockiui.
Nors tėvo gyvenimas nutrūko tragiškomis aplinkybėmis, jo meilė ir perduotos vertybės išliko svarbios dukters gyvenime.
2021 metais autobiografija „Dita. Paralelės“ buvo išleista ir anglų kalba.
Tai leido su šia istorija susipažinti platesnei tarptautinei auditorijai.
Artimieji pranešė, kada vyks atsisveikinimas
Lietuvos rašytojų sąjunga pareiškė užuojautą velionės dukrai, rašytojai Paulinai Eglei Pukytei, kitiems šeimos nariams, artimiesiems ir kolegoms.
Taip pat paskelbta atsisveikinimo su S. Lomsargyte-Pukiene tvarka.
Spalio 23 dieną nuo 17 iki 19 valandos atsisveikinimas prie karsto vyks Vilniuje, Laidojimo paslaugų centre, Paco gatvėje 4, pirmojoje šarvojimo salėje.
Spalio 24 dieną nuo 11 iki 19 valandos ten pat bus galima atsisveikinti su urna.
Spalio 25 dieną 11 valandą artimieji kviečia kartu pasimelsti Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, Vokiečių gatvėje 20.
Laidotuvės numatytos spalio 29 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą Liepynės kapinių evangelikų liuteronų kapinaitėse, Žirnių gatvėje 24.
Ten bus laidojama Silvija Lomsargytė-Pukienė ir Povilas-Endriejus Pukys.
Lietuva neteko išskirtinės asmenybės
Silvijos Lomsargytės-Pukienės gyvenimas apėmė beveik visą šimtmetį – nuo tarpukario Lietuvos ir Antrojo pasaulinio karo iki nepriklausomos Lietuvos kultūrinio gyvenimo.
Ji išgyveno istorines tragedijas, tačiau savo profesinį kelią paskyrė kūrybai, žodžiui ir kultūrai.
Jos darbai Lietuvos radijuje, literatūros vertimai ir autobiografinė kūryba išlieka svarbia kultūrinio palikimo dalimi.
Nors žurnalistės ir rašytojos gyvenimo kelias baigėsi, jos išverstos knygos, parašyti tekstai ir užfiksuoti prisiminimai liks ateities kartoms.
