Lietuvą sekmadienį pasiekė skaudi žinia – eidamas 86-uosius metus mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, tremtinys, mokslininkas ir visuomenininkas Povilas Varanauskas.
Apie jo mirtį pranešė Seimo kanceliarija. Nurodoma, kad P. Varanauskas išėjo po sunkios ligos.
Jo gyvenimo istorija buvo glaudžiai susijusi su pačiais sudėtingiausiais Lietuvos XX amžiaus istorijos etapais – tremtimi, sovietine okupacija, Sąjūdžiu ir galiausiai 1990-ųjų Kovo 11-ąja.
Tą istorinę dieną P. Varanausko parašas atsidūrė po dokumentu, sugrąžinusiu Lietuvos valstybės nepriklausomybę.
Tremtinio likimas jį pasivijo dar kūdikystėje
Povilas Varanauskas gimė 1941 metų vasario 21 dieną Kalneliškių kaime, Pasvalio rajone.
Tačiau ramios vaikystės jis beveik nepatyrė.
1941 metų birželio 14-ąją, būdamas vos trijų mėnesių, kartu su tėvais jis buvo ištremtas į Tomsko sritį.
Į Lietuvą P. Varanauskas su motina sugrįžo 1947 metais. Grįžusios šeimos gyvenimas nebuvo paprastas – kurį laiką teko slapstytis pas gimines Garliavoje ir Kačerginėje.
Ši patirtis vėliau tapo svarbia jo visuomeninės veiklos dalimi. P. Varanauskas aktyviai veikė politinių kalinių ir tremtinių bendruomenėje bei daug dėmesio skyrė okupacijos ir represijų atminimui.
Jo gyvenimas galėjo pasukti visiškai kitu keliu
Dar iki aktyvios politinės veiklos P. Varanauskas buvo gerai žinomas mokslo ir inžinerijos pasaulyje.
1958 metais jis su pagyrimu baigė Kauno politechnikumą, vėliau studijavo Kauno politechnikos institute ir įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.
Daugiau kaip du dešimtmečius jo profesinis gyvenimas buvo susijęs su Kauno politechnikos institutu, dabartiniu Kauno technologijos universitetu.
Čia jis dirbo dėstytoju, docentu, moksliniu bendradarbiu ir vadovavo mokslinei laboratorijai.
P. Varanausko mokslinis palikimas įspūdingas – jis paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių ir sukūrė apie 400 išradimų.
1974 metais jis tapo Lietuvos valstybinės premijos laureatu, vėliau jam suteiktas nusipelniusio išradėjo vardas.
Tačiau artėjant Lietuvos Atgimimui jo gyvenimo kryptis pradėjo keistis.
Įsitraukė į Sąjūdžio veiklą
1988-ieji tapo lūžio metais ne tik Lietuvai, bet ir pačiam P. Varanauskui.
Jis buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, vėliau tapo Sąjūdžio Seimo nariu.
Kartu su bendraminčiais P. Varanauskas prisidėjo prie Lietuvos tremtinių klubo kūrimo.
1989–1990 metais jis redagavo savaitraštį „Tremtinys“.
Dar vienas svarbus jo biografijos faktas – 1989 metų birželio 14 dieną P. Varanauskas organizavo pirmąjį Gedulo ir Vilties renginį Lietuvoje.
Tai buvo laikas, kai viešai kalbėti apie sovietines represijas ir tremtis Lietuvoje pagaliau darėsi įmanoma.
1990-ųjų kovo 11-oji pakeitė viską
1990 metų vasario 24 dieną P. Varanauskas Kaune buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą.
Po kiek daugiau nei dviejų savaičių atėjo diena, kuri visam laikui įrašė jo pavardę į Lietuvos istoriją.
1990 metų kovo 11-ąją Povilas Varanauskas balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.
Po daugelio metų prisimindamas tą dieną jis pabrėžė, kad pats dokumentas buvo tik ilgos Lietuvos kovos už laisvę kulminacija.
P. Varanauskas yra sakęs, kad Kovo 11-ąją signatarai iš esmės įtvirtino tai, dėl ko ankstesnės Lietuvos kartos kovojo daugybę metų.
Darbą tęsė ir atkūrus valstybę
1990–1992 metais P. Varanauskas dirbo Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime.
Jis dalyvavo sprendžiant švietimo, mokslo ir kultūros, piliečių teisių, tautybių bei rezistencijos dalyvių teisių klausimus.
P. Varanauskas taip pat dirbo komisijoje, tyrusioje SSRS KGB veiklą Lietuvoje, bei vadovavo Rezistencijos dalyvių teisių komisijai.
Pasibaigus parlamentinei veiklai jis nuo visuomeninio gyvenimo nepasitraukė.
Buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos narys, dalyvavo visuomeninėje veikloje ir kalbėjo apie Lietuvos istorinę atmintį bei nepriklausomybės reikšmę.
Už nuopelnus Lietuvai – valstybės apdovanojimas
2000 metų liepos 1 dieną P. Varanauskas už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant nepriklausomą Lietuvos valstybę buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
Jo biografijoje susipynė dvi labai skirtingos sritys.
Vienoje pusėje – mokslas, šimtai išradimų ir dešimtmečiai akademinio darbo.
Kitoje – tremtinio patirtis, Sąjūdis, politinė veikla ir istorinis balsavimas už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
Premjeras išreiškė užuojautą
Dėl P. Varanausko mirties užuojautą pareiškė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Premjeras pabrėžė, kad tremtinio likimas leido P. Varanauskui itin giliai suprasti asmens ir tautos laisvės vertę.
Jis taip pat išskyrė signataro veiklą politinių kalinių ir tremtinių bendruomenėje.
Užuojauta pareikšta P. Varanausko šeimai, artimiesiems ir Lietuvos politinių kalinių bei tremtinių bendruomenei.
Jo parašas liks viename svarbiausių Lietuvos dokumentų
Povilo Varanausko gyvenimo kelias prasidėjo vienu skaudžiausių Lietuvos istorijos laikotarpių – vos trijų mėnesių jis buvo išvežtas į tremtį.
Beveik po penkių dešimtmečių tas pats žmogus sėdėjo Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje ir balsavo už valstybės, iš kurios jo šeima kadaise buvo ištremta, nepriklausomybės atkūrimą.
Povilas Varanauskas mirė eidamas 86-uosius metus, tačiau jo pavardė liks tarp žmonių, kurių balsai ir parašai 1990 metų kovo 11-ąją sugrąžino Lietuvą į nepriklausomų valstybių žemėlapį.




