Aidas Užkuraitis
Lietuva gynybai skiria tokius pinigus, kokių dar niekada nebuvo skyrusi. 2026 metais krašto apsaugos finansavimas siekia beveik 4,8 mlrd. eurų – daugiau kaip 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Tačiau kartu su rekordinėmis sumomis išryškėja problema, apie kurią kalbėta gerokai mažiau.
Pinigus neužtenka vien numatyti biudžete. Juos reikia sugebėti laiku ir tinkamai panaudoti, administruoti sudėtingus projektus, organizuoti pirkimus, prižiūrėti infrastruktūros statybas ir užtikrinti, kad sparčiai augantis finansavimas virstų realiais Lietuvos gynybos pajėgumais.
Būtent čia, kaip skelbia LNK, ryškėja skaudi spraga – institucijų administraciniai pajėgumai ne visada auga tokiu pačiu tempu kaip joms patikimos milijardinės sumos.
Per metus – milžiniškas šuolis
Skaičiai geriausiai parodo, kokio masto pokytis įvyko.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 2026 metų asignavimai siekia apie 4,8 mlrd. eurų, arba maždaug 5,37 proc. BVP.
Palyginti su 2025 metais, ministerijos biudžetas išaugo daugiau kaip 40 procentų.
Tai didžiausias gynybos finansavimas nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Gynybos išlaidos tapo viena didžiausių valstybės biudžeto dalių – pagal finansavimo mastą gynyba atsidūrė iškart po socialinės apsaugos.
Toks šuolis Lietuvai leidžia sparčiau stiprinti kariuomenę, plėsti infrastruktūrą ir ruoštis Vokietijos brigados priėmimui.
Tačiau milijardinis finansavimo augimas kartu reiškia ir milžinišką papildomą darbo krūvį žmonėms, kurie šiuos projektus turi įgyvendinti.
Problema – ne pinigų trūkumas
Dar prieš kelerius metus pagrindinė diskusija buvo visiškai kitokia: kiek Lietuva gali sau leisti skirti gynybai?
Dabar situacija apsivertė.
Valstybė pinigus skyrė, tačiau atsirado kitas klausimas – ar administracinė sistema pasiruošusi tokiam tempui?
Dideli gynybos projektai nėra paprastas prekių užsakymas.
Reikia atlikti pirkimų procedūras, derinti sutartis, valdyti statybos projektus, prižiūrėti terminus, užtikrinti finansinę kontrolę ir koordinuoti skirtingų institucijų darbą.
Kuo daugiau projektų vykdoma vienu metu, tuo daugiau reikia kompetentingų specialistų.
O jų skaičiaus per vieną naktį padidinti neįmanoma.
Milijardai turi virsti realiais pajėgumais
Šis skirtumas labai svarbus.
Biudžete įrašyti milijardai savaime šalies saugumo nepadidina.
Tikrasis rezultatas atsiranda tada, kai finansavimas virsta parengta infrastruktūra, veikiančiomis sistemomis, apmokytais žmonėmis, logistika ir kitais konkrečiais gynybos pajėgumais.
Todėl finansavimo panaudojimo greitis ir kokybė tampa beveik tokie pat svarbūs kaip pati skiriama suma.
Jeigu projektų administravimas stringa, gali vėluoti ir galutinis rezultatas.
O dabartinėje geopolitinėje situacijoje Lietuvai svarbūs ne tik milijardai, bet ir laikas.
Vokietijos brigada – vienas didžiausių išbandymų
Vienas svarbiausių artimiausių projektų yra Vokietijos brigados įsikūrimas Lietuvoje.
Tam reikia ne vien karinių objektų.
Reikalingos gyvenamosios vietos, transporto infrastruktūra, socialinės paslaugos ir visa sistema, leidžianti Lietuvoje nuolat veikti tūkstančiams Vokietijos karių bei jų šeimų.
Lygiagrečiai Lietuva vysto nacionalinės divizijos pajėgumus, stiprina oro gynybą, plečia poligonus ir kitą karinę infrastruktūrą.
Visa tai vyksta beveik vienu metu.
Todėl spaudimas projektus administruojančioms institucijoms yra gerokai didesnis nei prieš keletą metų.
Gynybos fondas – dar 700 mln. eurų
Vien Valstybės gynybos fondo mastas parodo, kokios sumos dabar juda per sistemą.
2026 metais jame numatyta apie 700 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, didžiausia fondo lėšų dalis nukreipiama kariuomenės modernizavimui ir infrastruktūrai.
Tačiau augant finansavimui atsiranda ir didesnė atsakomybė.
Kiekvienam dideliam projektui reikia žmonių, kurie gebėtų jį suplanuoti, administruoti ir kontroliuoti.
Todėl specialistų trūkumas gali tapti ne mažiau rimtu ribojančiu veiksniu nei pinigų stygius.
Spaudimas jaučiamas ir infrastruktūros srityje
Gynybos stiprinimas vyksta ne vakuume.
Lietuva tuo pat metu turi tvarkyti kelius, tiltus, geležinkelius ir kitą infrastruktūrą, kurios dalis svarbi tiek kasdieniam žmonių gyvenimui, tiek kariniam mobilumui.
2026 metais šalies infrastruktūrai numatyta daugiau kaip 815 mln. eurų.
Dar beveik 100 mln. eurų ES lėšų numatoma karinio mobilumo projektams.
Vyriausybė rugsėjį patvirtino ir naują susisiekimo srities darbų planą, kuriame karinio mobilumo stiprinimas išlieka vienu prioritetų.
Tai reiškia dar daugiau projektų, konkursų, derinimų ir statybų.
Atsiranda pavojingas paradoksas
Lietuva ilgus metus siekė, kad gynybai būtų skiriama daugiau pinigų.
Dabar pinigų yra rekordiškai daug.
Tačiau būtent tai atskleidžia kitą silpną vietą – valstybės gebėjimą sparčiai augantį finansavimą paversti konkrečiu rezultatu.
Tai nereiškia, kad milijardai nepanaudojami ar kad gynybos programa žlunga.
Priešingai – vykdomi didžiuliai projektai, o kariuomenės modernizavimo tempas spartėja.
Tačiau finansavimo šuolis toks didelis, kad administracinės sistemos stiprinimas tampa atskiru nacionalinio saugumo klausimu.
Vien pinigais problemos neišspręsi
Ši situacija atskleidžia paprastą, bet svarbią tiesą.
Valstybės gynybinį pajėgumą lemia ne tik tai, kiek milijardų eurų įrašyta biudžete.
Reikia specialistų, gebančių tuos milijardus valdyti, projektų, kuriuos galima laiku įgyvendinti, infrastruktūros ir aiškios ilgalaikės strategijos.
2026 metais Lietuva finansinę kartelę pakėlė į istorinį lygį.
Dabar prasideda sunkesnė užduotis – įrodyti, kad valstybė pajėgi tokiu pat tempu auginti ir savo gebėjimą tuos pinigus paversti realiu saugumu.
Paradoksas akivaizdus: dar neseniai pagrindinis klausimas buvo, iš kur gauti daugiau pinigų gynybai. Dabar, kai milijardai jau skirti, vis svarbesnis tampa kitas – ar valstybė turi pakankamai žmonių ir pajėgumų juos efektyviai panaudoti?
