Liepa daugeliui sodininkų asocijuojasi su vasaros gėrybėmis ir atokvėpiu, tačiau tai taip pat yra itin svarbus metas pasirūpinti braškėmis. Nors šių uogų skynimo sezonas pamažu baigiasi, tai nereiškia, kad darbai prie lysvių turi sustoti. Priešingai – būtent dabar atėjo laikas sustiprinti augalus, kad kitą vasarą jie atsidėkotų dar didesniu, saldesniu ir sveikesniu derliumi. O viena svarbiausių liepos užduočių – braškių tręšimas.
Daugelis sodininkų klysta manydami, jog trąšos braškėms reikalingos tik pavasarį. Tiesa ta, kad liepos mėnuo yra vienas kritiškiausių laikotarpių, kai braškių krūmeliai formuoja kitų metų žiedinius pumpurus. Jei šiuo metu negauna reikiamų maisto medžiagų, derlius kitąmet gali būti menkas, uogos – mažos ir rūgščios.

Kodėl tręšimas liepą toks svarbus?
Po vaisių skynimo braškės dažnai nusilpsta. Joms reikia atstatyti jėgas, išauginti naujus lapus, stiprinti šaknyną ir pasiruošti žiemojimui. Jei augalai gauna reikiamą maistinių medžiagų dozę, jie ne tik atsigauja, bet ir pasirengia gausiam kitų metų derliui.
Geriausios liepos trąšos braškėms – kokios jos?
Svarbiausia – pasirinkti tinkamas trąšas, kurios suteiktų augalams tai, ko jiems labiausiai reikia liepos mėnesį: azoto, kalio, fosforo, mikroelementų. Štai keletas geriausių variantų:

1. Kompostas su medžių pelenais
Kompostas – tai natūralus maistinių medžiagų šaltinis. Sumaišius jį su nedideliu kiekiu medžių pelenų (ypač iš lapuočių), gaunama trąša, kuri puikiai tinka po derliaus nuskynimo. Pelenai suteikia augalams kalio – elemento, kuris skatina uogų saldumą ir augalo atsparumą ligoms.
2. Fermentuotas dilgėlių arba kiaulpienių skystis
Liepos viduryje dar galima surinkti dilgėlių ar kiaulpienių ir paruošti skystą trąšą. Tam reikės: kibiro žaliavos, vandens ir šiek tiek kantrybės. Po savaitės fermentacijos tirpalas praskiedžiamas santykiu 1:10 ir juo laistomos braškių šaknys. Tai puiki natūrali trąša, praturtinanti dirvą azotu ir mikroelementais.
3. Kalio ir fosforo trąšos
Jei naudojate mineralines trąšas, liepą braškėms labiausiai tinka kalio sulfatas ar superfosfatas. Šios medžiagos skatina žiedinių pumpurų formavimąsi, stiprina šaknyną ir padeda augalui pasiruošti žiemai. Venkite per didelio azoto kiekio – jis skatina lapų augimą, bet ne žiedų formavimą.
4. Humusas ir biohumusas
Tai viena iš ekologiškiausių ir ilgalaikio poveikio turinčių trąšų. Humusas pagerina dirvos struktūrą, drėgmės laikymąsi ir natūraliai maitina augalus. Biohumusas papildytas naudingais mikroorganizmais, kurie padeda šaknims geriau įsisavinti maistines medžiagas.

Kaip tręšti teisingai?
– Trąšas dėkite į dirvą po augalais, vengdami patekimo ant lapų.
– Jei naudojate skystas trąšas, laistykite tik prie šaknų.
– Geriausias laikas tręšimui – vakare arba anksti ryte, kai saulė nėra kaitri.
– Po tręšimo visada gausiai paliekite dirvą.
Ką dar galima padaryti liepą, kad braškės klestėtų?
Be tręšimo, liepa yra puikus metas ir kitiems svarbiems darbams:
– Pašalinkite senus, ligotus ar nudžiūvusius lapus.
– Atidžiai apžiūrėkite augalus – jei matote ligų požymių, imkitės profilaktinių priemonių.
– Atnaujinkite mulčią aplink šaknis – tai padės išlaikyti drėgmę ir sumažins piktžolių augimą.
– Jei planuojate dauginti braškes – liepą galima persodinti išleistas ūglių rozetes.

Pabaigai konstatuojame
Nors derlius jau rankose, tikras rūpestis braškėmis prasideda būtent liepą. Tinkamai parinktos trąšos šiuo laikotarpiu – tai investicija į kitų metų skonį, dydį ir gausą. Nesvarbu, ar rinksitės natūralius, ar mineralinius sprendimus, svarbiausia – nepamiršti, kad augalų sveikata ir derliaus kokybė priklauso nuo to, kaip jais pasirūpiname po uogų skynimo. Pasirūpinkite braškėmis dabar – ir jos tikrai atsidėkos kitą vasarą.