Aidas Užkuraitis
Lenkija sparčiai stiprina savo gynybą ir vis daugiau karinės įrangos nori gaminti šalies viduje arba kartu su kitomis Vidurio Europos valstybėmis. Varšuva siekia sumažinti priklausomybę nuo tolimų tiekėjų ir užsitikrinti, kad svarbiausia įranga krizės atveju būtų pristatoma greičiau.
Lenkijos pareigūnai skelbia kuriantys didžiausią sausumos kariuomenę Europoje. Šalies ginkluotosiose pajėgose šiemet jau tarnauja daugiau kaip 220 tūkst. žmonių, o kariuomenės plėtra tęsiama.
2026 metais pagrindinėms gynybos išlaidoms Lenkija planuoja skirti apie 53 mlrd. eurų. Tai sudarytų maždaug 4,7 procento šalies bendrojo vidaus produkto.
Vidaus įmonėms skiriama vis daugiau užsakymų
Nuo 2022 metų Lenkijos gynybos pirkimų iš vietos bendrovių vertė padidėjo beveik keturis kartus. Praėjusiais metais ji pasiekė 30,4 mlrd. zlotų, arba maždaug 8,15 mlrd. JAV dolerių.
Lenkija ir toliau perka svarbias sistemas iš Jungtinių Valstijų bei kitų NATO partnerių, tačiau vis daugiau dėmesio skiria vietinei ir regioninei gamybai.
Šalies viduje norima gaminti daugiau amunicijos, dronų, ryšių įrangos ir kitų kasdienėje kariuomenės veikloje reikalingų priemonių. Lenkijos pareigūnų teigimu, vietinė gamyba tampa ne mažiau svarbi nei pačios įrangos techninės savybės.
Pagrindinė tokios strategijos priežastis – tiekimo saugumas. Jeigu įranga gaminama kitame žemyne, jos pristatymas gali užtrukti, ypač vienu metu išaugus daugelio šalių poreikiui.
Karas Ukrainoje pakeitė Europos požiūrį
Rusijos pradėtas plataus masto karas Ukrainoje parodė, kaip greitai šiuolaikiniame konflikte sunaudojamos amunicijos ir technikos atsargos.
Daugelis Europos valstybių ilgą laiką laikė tik palyginti nedideles atsargas ir rėmėsi prielaida, kad krizės atveju reikalingą įrangą bus galima greitai užsakyti. Tačiau gamintojų pajėgumai pasirodė riboti, o naujų gamyklų ar gamybos linijų įrengimas užtrunka.
Lenkija, turinti sieną su Ukraina, Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi, šią riziką vertina ypač rimtai.
Šalis siekia ne tik turėti didesnę kariuomenę, bet ir sukurti pramonę, galinčią ją nuolat aprūpinti.
Varšuvos strategija tampa platesnio Europos pokyčio dalimi. Valstybės nori daugiau gynybos produkcijos gaminti žemyne ir mažiau priklausyti nuo ilgų pasaulinių tiekimo grandinių.
Plečiamas bendradarbiavimas su regiono įmonėmis
Lenkija stiprina ryšius su Čekijos, Estijos, Slovakijos ir kitų Europos šalių gynybos bendrovėmis.
Čekijos įmonės dalyvauja plečiant amunicijos, karinės technikos ir kitų sistemų gamybą Lenkijoje. Taip pat rengiami bendri projektai, per kuriuos Lenkijos bendrovėms perduodamos gamybos technologijos.
Lenkijoje kuriami ar plečiami 155 milimetrų artilerijos amunicijos gamybos pajėgumai. Numatoma, kad viena iš naujų gamybos linijų ateityje galėtų pagaminti iki 180 tūkst. vienetų per metus.
Lenkijos valstybinės ir privačios bendrovės investuoja ne vien į naują gamybą. Taip pat kuriami technikos remonto, priežiūros ir atsarginių dalių centrai.
Tai svarbu todėl, kad net ir moderniausia karinė technika negali būti ilgai naudojama be nuolatinės priežiūros ir patikimo atsarginių dalių tiekimo.
Užsienio gamintojams keliama nauja sąlyga
Lenkijos valdžia vis aiškiau sako, kad užsienio bendrovės, norinčios gauti didelius šalies užsakymus, turėtų investuoti pačioje Lenkijoje.
Tai gali reikšti naujas gamyklas, bendras įmones su vietos bendrovėmis, technologijų perdavimą arba ilgalaikius technikos priežiūros centrus.
Tokiu būdu dalis gynybai išleidžiamų pinigų lieka šalies ekonomikoje. Kuriamos darbo vietos, ruošiami inžinieriai, plečiami tyrimų pajėgumai ir mažinama priklausomybė nuo išorinių tiekėjų.
Kartu tai suteikia Lenkijai daugiau kontrolės. Jeigu technika gaminama ar remontuojama vietoje, galima greičiau reaguoti į pasikeitusius poreikius.
Kodėl tai svarbu Lietuvai
Lenkijos gynybos stiprinimas tiesiogiai svarbus ir Lietuvai. Abi šalys yra NATO narės, o jų teritorijas jungia strategiškai svarbus sausumos ruožas tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities.
Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių regione. Jos kariuomenės dydis, pasirengimas ir gebėjimas greitai perkelti pajėgas daro įtaką viso NATO rytinio flango saugumui.
Lietuvai taip pat gali atsirasti daugiau galimybių dalyvauti bendruose gynybos pramonės projektuose. Tai galėtų apimti elektronikos, ryšių, dronų komponentų, transporto priemonių priežiūros ar kitų sričių įmones.
Tačiau didesnės gynybos išlaidos kartu kelia klausimų, kaip valstybės suderins saugumo poreikius su švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinėmis išlaidomis.
Europa ruošiasi ilgam pokyčiui
Lenkijos planai rodo, kad Europos gynybos stiprinimas nėra laikina priemonė. Naujos gamyklos, specialistų rengimas ir tiekimo grandinių pertvarkymas planuojami daugeliui metų.
Varšuva siekia turėti ne tik gausią kariuomenę, bet ir pramoninį pagrindą, kuris padėtų ją išlaikyti bei aprūpinti.
Jeigu ši strategija bus įgyvendinta, Lenkija taps dar svarbesniu Europos gynybos centru. Jos sprendimai turės įtakos ne tik pačiai šaliai, bet ir visam Baltijos bei Vidurio Europos regionui.
