Aidas Užkuraitis
Įtampa tarp Rusijos ir Europos nemažėja, o iš Maskvos pasigirdo dar vienas griežtas perspėjimas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Niujorke pareiškė, kad Maskva esą neketina pradėti karo su Europa.
Tačiau tuo pat metu jis išsakė žodžius, kurie sukėlė visiškai kitokią reakciją.
Kalbėdamas apie Europos valstybių gynybos stiprinimą, S. Lavrovas perspėjo, kad dabartinis pasirengimas galimam konfliktui, jo teigimu, gali tapti „savaime išsipildančia pranašyste“.
Ir tuo Rusijos ministro pareiškimai nesibaigė.
Lavrovas tikina: Rusija su Europa kariauti neketina
Po Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos S. Lavrovas surengė baigiamąją spaudos konferenciją.
Joje Rusijos diplomatijos vadovas atmetė kalbas, kad Maskva galėtų pradėti karą prieš Europos valstybes.
Tokį scenarijų jis vadino absurdišku.
Tačiau iš karto po to ministras apkaltino pačią Europą besirengiant galimam karui su Rusija.
Kaip vieną pagrindinių argumentų jis nurodė sparčiai didinamas Europos investicijas į gynybą ir ginklų gamybą.
Tada nuskambėjo pagrindinis perspėjimas
S. Lavrovo teigimu, būtent toks gynybos stiprinimas ateityje esą gali padidinti tiesioginės konfrontacijos riziką.
Jis tai pavadino galinčia išsipildyti pranašyste.
Rusijos ministras iškėlė hipotetinį scenarijų, kad sukaupus didelius karinius pajėgumus Europoje ateityje galėtų atsirasti politikų, nusprendusių juos panaudoti prieš Rusiją.
Tai yra Maskvos pateikiama įvykių interpretacija.
Europos šalys savo ruožtu gynybos stiprinimą grindžia būtinybe atgrasyti galimą agresiją ir stiprinti NATO teritorijos apsaugą po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje.
Dar viena Lavrovo frazė nuskambėjo itin griežtai
Kalbėdamas apie hipotetinį Europos ir Rusijos karinį susidūrimą, S. Lavrovas pareiškė, kad užpuolimo atveju Maskva atsakytų.
Jis taip pat priminė ankstesnius Vladimiro Putino pareiškimus ir užsiminė, kad toks konfliktas būtų kitoks nei karas Ukrainoje ir esą truktų trumpai.
Tačiau ministras nedetalizavo, kokį konkretų scenarijų turėjo omenyje.
Todėl jo pareiškimo negalima interpretuoti kaip paskelbto Rusijos plano pradėti karą Europoje.
Tai buvo grasinamojo pobūdžio perspėjimas apie tai, kaip Maskva teigia reaguosianti hipotetinio konflikto atveju.
Viskas vyksta itin įtemptame fone
S. Lavrovo žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos ir Europos santykiai išlieka itin įtempti.
Europos valstybės didina gynybos finansavimą, stiprina NATO rytinį flangą ir investuoja į savo gynybos pramonę.
Rusija tokius veiksmus nuolat kritikuoja ir pateikia kaip grėsmę savo saugumui.
Europos ir NATO valstybių argumentas priešingas – jų teigimu, sustiprinta gynyba pirmiausia reikalinga atgrasymui.
Būtent šios dvi visiškai skirtingos interpretacijos dabar vis dažniau susiduria viešojoje erdvėje.
Ypač daug dėmesio – Vokietijai
S. Lavrovas Jungtinėse Tautose išskyrė ir Vokietiją.
Rusijos ministras kritikavo Berlyno siekį stiprinti savo karinius pajėgumus bei tapti viena svarbiausių Europos gynybos jėgų.
Jo pasisakymai sekė po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministru Johannu Wadephuliu.
Tai buvo pirmasis toks dvišalis Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimas nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais.
Tačiau akivaizdaus santykių atšilimo po jo neįvyko.
Vokietijos pusė paragino Rusiją atsisakyti pavojingos eskalacijos Europos ir NATO atžvilgiu.
S. Lavrovas šią kritiką atmetė.
Maskva ir Europa situaciją aiškina visiškai priešingai
Čia slypi pagrindinė dabartinės konfrontacijos problema.
Maskva tvirtina, kad didėjantis Europos gynybos finansavimas ir ginkluotės gamyba kelia grėsmę Rusijai.
Europos valstybės savo ruožtu teigia gynybą stiprinančios būtent dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje ir platesnių saugumo grėsmių.
Todėl net tie patys sprendimai abiejose pusėse aiškinami visiškai skirtingai.
Vienai pusei tai – pasirengimas apsiginti.
Kitai – potenciali grėsmė.
Lavrovo žodžiai nereiškia, kad karas su Europa neišvengiamas
Tai ypač svarbu.
Nors S. Lavrovo pareiškimai buvo griežti, nėra pagrindo iš jų daryti išvadą, kad Rusija paskelbė apie planą pradėti karą su NATO ar Europos Sąjungos valstybėmis.
Pats Rusijos ministras teigė priešingai – kad Maskva tokio karo esą nenori.
Tačiau tuo pat metu jo perspėjimas apie galimą Rusijos atsaką dar kartą parodė, kokio lygio įtampa šiuo metu tvyro tarp Maskvos ir Europos.
S. Lavrovo žinutė buvo prieštaringa: viena vertus, jis tikino, kad Rusija neketina kariauti su Europa, kita vertus, perspėjo, kad dabartinis Europos gynybos stiprinimas gali, jo vertinimu, priartinti būtent tokį scenarijų.
Todėl dabar svarbiausias klausimas – ar augantis abiejų pusių nepasitikėjimas bus valdomas diplomatinėmis priemonėmis, ar retorika ir toliau aštrės.
