Aidas Užkuraitis
Dar prieš kelerius metus toks scenarijus daugeliui būtų atrodęs sunkiai įsivaizduojamas. Tačiau šiandien Lietuvoje dėl įtartinų objektų ore gali būti keliami naikintuvai, gyventojai gauna perspėjimus apie galimą pavojų, o oro erdvėje imamasi papildomų saugumo priemonių.
Buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis perspėja, kad į besikartojančius incidentus su bepiločiais orlaiviais nereikėtų žiūrėti vien kaip į atsitiktinumų virtinę.
Jo vertinimu, Lietuvai ir kitoms NATO rytinio flango valstybėms būtina būti pasirengusioms ir kur kas sudėtingesniam scenarijui.
Dronai gali nukrypti nuo numatyto maršruto dėl techninių ar kitų priežasčių. Tačiau, G. Landsbergio teigimu, negalima atmesti ir galimybės, kad vieną dieną toks objektas į NATO teritoriją galėtų būti nukreiptas sąmoningai.
Ir būtent čia prasideda gerokai rimtesni klausimai.
„Atsitiktinumas“ gali tapti pavojingiausiu žodžiu
Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, bepiločiai orlaiviai tapo viena svarbiausių šiuolaikinio karo priemonių.
Jie naudojami žvalgybai, atakoms ir kitoms karinėms užduotims, o jų skaičius mūšio lauke yra milžiniškas.
Kartu didėja ir rizika valstybėms, esančioms netoli karo zonos.
Techninis gedimas, navigacijos sutrikimas, elektroninės kovos priemonių poveikis ar kitos aplinkybės gali lemti, kad bepilotis nukryps nuo suplanuoto maršruto.
Tačiau G. Landsbergis ragina neapsiriboti vien tokiu paaiškinimu.
Jo siunčiama žinia aiški – Lietuva turi būti pasirengusi ne tik atsitiktiniam oro erdvės pažeidimui.
Negalima atmesti scenarijaus, kai toks veiksmas būtų atliktas sąmoningai.
Tai nereiškia, kad konkretūs iki šiol fiksuoti incidentai buvo tyčiniai. Tam nustatyti reikalingi įrodymai ir atsakingų institucijų tyrimai.
Tačiau galimo tyčinio scenarijaus, G. Landsbergio vertinimu, ignoruoti negalima.
Vienas signalas gali pakeisti visos dienos planus
Pastarieji įvykiai parodė, kaip greitai situacija gali pasikeisti.
Gavus informaciją apie galimą neatpažintą objektą Lietuvos oro erdvėje, institucijos privalo reaguoti nedelsdamos.
Tokiais atvejais gali būti keliami NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai, perspėjami gyventojai, ribojamas civilinės aviacijos eismas ir tikrinama teritorija, kurioje objektas galėjo būti užfiksuotas.
Problema ta, kad pirmosiomis minutėmis atsakymų dažniausiai būna mažiau nei klausimų.
Kas tai?
Iš kur objektas atskrido?
Ar jis kelia grėsmę?
Ar jo skrydis buvo atsitiktinis?
O galbūt tai sąmoningas veiksmas?
Kol gaunami atsakymai, saugumo tarnybos negali tiesiog laukti.
Ne kiekvienas signalas reiškia priešišką droną
Kartu svarbu nepulti į kitą kraštutinumą.
Ne kiekvienas radarų užfiksuotas įtartinas objektas galiausiai pasirodo esantis karinis ar priešiškas bepilotis.
Galimos techninės anomalijos, oro balionai, paukščių būriai ar kiti objektai.
Todėl galutines išvadas apie konkretų incidentą galima daryti tik atlikus patikrinimą.
Tai ypač svarbu informuojant visuomenę.
Pirmasis pranešimas apie galimą droną dar nereiškia, kad Lietuva buvo užpulta ar kad objektas sąmoningai pasiųstas į šalies teritoriją.
Tačiau saugumo tarnyboms net ir nepatvirtintas signalas yra pakankama priežastis pasirengti blogiausiam scenarijui.
Landsbergis perspėja dėl pavojingo laikotarpio
G. Landsbergis jau ne kartą ragino Lietuvą rimčiau vertinti Rusijos keliamą grėsmę ir stiprinti visuomenės pasirengimą galimoms krizėms.
Jo teigimu, svarbu ne tik turėti pakankamai ginklų ar karinės technikos.
Valstybė turi būti pasirengusi greitai priimti sprendimus, o visuomenė – žinoti, kaip elgtis iškilus realiam pavojui.
Būtent bepiločių problema atskleidžia, kokia sudėtinga tapo dabartinė saugumo situacija.
Kartais nuo pirmojo radaro signalo iki sprendimo gali būti vos kelios minutės.
O informacijos, leidžiančios tiksliai suprasti, kas vyksta, tuo
