Tomas L.
„Laisvės partija su LŽP sutarė kelti bendrą koalicinį sąrašą į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Kauno miesto savivaldybės tarybos rinkimuose, kurie vyks kitų metų kovo mėnesį, (nutarta – ELTA) kelti bendrą kandidatę į merus – LŽP pirmininkę I. Budraitę“, – penktadienį Kaune surengtos spaudos konferencijos metu pranešė Laisvės partijos pirmininkas Vytautas Mitalas.
Pati I. Budraitė teigė, kad LŽP ir „laisviečiai“ peržengė savo skirtumus ir susivienijo tam, kad Kaune atsirastų reali atsvara dabartinės miesto administracijos politikai.
„Kaunas priklauso kiekvienam kauniečiui. Ne vienai šeimai ir tikrai ne vienam merui“, – sakė ji.
„Norėčiau, kad mes (…) daugiau nenuolaidžiautume tam, ką matome šiandien – koncentruotą didelę galią vienose rankose. Nenuolaidžiautume bachūriškai politikai, kuri reiškia, kad tas, kas stipresnis, to ir tiesa arba valia. Norėčiau, kad mes prisimintume, koks yra kauniečio DNR, kad visų pirma, jis susijęs su orumu, savarankiškumu ir drąsa“, – tęsė ji.
Vienas iš programinių principų, kalbėjo I. Budraitė, yra saugumas. Primindama pastarųjų dienų įvykusius dronų incidentus, kandidatė kėlė klausimą, ką darytų kauniečiai, jei grėsmė taptų itin reali.
„Kauno miestas deklaruoja, kad priedangų turi 235, o iš jų neįgaliesiems pritaikyta tik 15. Ką darys tie žmonės? Ar tos priedangos apskritai yra pritaikytos, ar tai veikiau tik internete esantys simboliai ir ikonėlės?“ – retorišką klausimą kėlė I. Budraitė.
„Norisi kalbėti ir apie krizių komunikaciją. Prieš bene mėnesį mes matėme ir girdėjome apie degantį žalvarį, bet iš savivaldybės informaciją, kaip elgtis, kas nutiko, mes sužinojome tik po to, kai gaisras buvo užgesintas. Tai jeigu tokia komunikacija bus taikoma po fakto ir rimtesniais atvejais, tai mūsų netenkina. Tai yra raudona linija ir ją turime brėžti stipriai“, – sakė ji.
ELTA primena, kad sausį I. Budraitė dvejų metų kadencijai perrinkta LŽP pirmininke.
LŽP veikia nuo 2011 m. ir vienija apie 2,3 tūkst. narių visoje Lietuvoje.
Partija pasisako už ambicingesnę kovą su klimato krize ir aplinkosaugos užtikrinimą, skatina socialinio teisingumo įgyvendinimą per progresyvią ir į taršos apmokestinimą orientuotą mokesčių politiką, laikosi eurointegracinių nuostatų užsienio politikoje, reikalauja stipresnės žmogaus teisių apsaugos.
2024 metais partija dalyvavo Europos Parlamento rinkimuose, kur surinko 3,98 proc. rinkėjų balsų, tačiau mandato nepasiekė. Rudenį vykusiuose Seimo rinkimuose partija mandatų taip pat neiškovojo ir šiuo metu yra neparlamentinė.
