Dyzelinas Lietuvoje peržengė pavojingą ribą: valdžia jau turi planą – vairuotojai laukia sprendimo, kuris galėtų pakeisti kainas

Dyzelino kainų šuolis Lietuvoje pasiekė ribą, apie kurią valdžios atstovai kalbėjo dar vasarą. Penktadienio rytą vidutinė litro kaina šalies degalinėse jau siekė 2,24 euro, o kai kur vairuotojai už litrą mokėjo net 2,34 euro.

Tai svarbu ne tik dėl dar labiau išaugusių išlaidų automobilio bakui pripildyti.

Anksčiau buvo skelbiama, kad būtent 2,20 euro už litrą riba galėtų tapti vienu iš signalų svarstyti priemones kainoms mažinti. Tarp galimų sprendimų buvo minimas ir laikinas akcizo sumažinimas.

Dabar ši riba jau peržengta.

Finansų ministerija patvirtino turinti parengtą reagavimo planą. Tačiau vairuotojams svarbiausias atsakymas – kas konkrečiai bus daroma ir kada – kol kas dar nepaskelbtas.

2,20 euro riba jau liko už nugaros

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, penktadienio rytą vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje buvo 2,24 euro už litrą.

Dar ketvirtadienį ji siekė maždaug 2,23 euro.

Atskirose degalinėse kainų skirtumas buvo gana didelis – litras dyzelino kainavo maždaug nuo 2,13 iki 2,34 euro.

Taigi kalbama jau ne apie prognozes, kas galėtų nutikti ateityje. 2,20 euro vidutinės kainos riba faktiškai peržengta.

Tačiau tai dar nereiškia, kad akcizas bus sumažintas automatiškai.

Yra viena svarbi sąlyga

Anksčiau Lietuvos energetikos agentūra buvo nurodžiusi, kad pagrindo svarstyti laikiną akcizo mažinimą atsirastų, jeigu vidutinė dyzelino kaina pasiektų arba viršytų 2,20 euro ir tokiame lygyje išsilaikytų bent penkias darbo dienas iš eilės.

Šią savaitę daugiau nei 2,20 euro dyzelinas kainavo nuo antradienio.

Todėl penktadienį iki penkių darbo dienų kriterijaus dar trūko vienos dienos.

Tai reiškia, kad artimiausių dienų kainos gali tapti itin svarbios.

Jeigu aukštas kainų lygis išsilaikys, spaudimas valdžiai priimti sprendimus tik didės.

Dar vienas signalas – naftos kaina

Dyzelino kainų situaciją apsunkina ir tai, kas vyksta pasaulinėje naftos rinkoje.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius rugsėjo pradžioje buvo atkreipęs dėmesį ir į kitą ribą – 100 JAV dolerių už „Brent“ naftos barelį.

Ketvirtadienį „Brent“ kaina jau siekė apie 104,82 JAV dolerio už barelį.

Todėl šiuo metu sutampa du vairuotojams nepalankūs veiksniai: brangi nafta ir itin aukšta dyzelino kaina.

Tačiau vien žalios naftos kaina nepaaiškina visos situacijos.

Kodėl dyzelinas brangsta taip smarkiai?

Čia slypi viena svarbiausių šios istorijos detalių.

Galutinę dyzelino kainą lemia ne vien žalios naftos kaina. Naftą pirmiausia reikia perdirbti, o būtent dyzelino rinkoje šiuo metu jaučiama didelė įtampa.

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad tiek mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje, tiek kainos svarbioje Europos didmeninėje rinkoje priartėjo prie anksčiau matytų aukštumų.

Situaciją apsunkina ribota pasiūla, sutrikimai dalyje naftos perdirbimo pajėgumų ir sumažėjęs rusiško dyzelino eksportas.

Artėjant šaltesniam metų laikui didėja ir vadinamųjų vidurinių distiliatų, kuriems priklauso dyzelinas, paklausa.

Todėl net ir tuo atveju, jeigu žalios naftos kaina staiga nustotų kilti, tai dar negarantuotų tokio pat greito dyzelino atpigimo.

Lietuva turi vieną svarbų pranašumą

Šioje sudėtingoje situacijoje Lietuvai padeda Mažeikiuose veikianti naftos perdirbimo gamykla.

„Orlen Lietuva“ pati perdirba žaliavinę naftą ir gamina degalus.

Ekonomisto vertinimu, įmonė šiuo metu neturi rimtų žaliavos tiekimo problemų. Naujausi importo duomenys rodo stabilų tiekimą, įskaitant naftą iš Saudo Arabijos.

Žaliavinė nafta į Lietuvą taip pat buvo gabenama iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Alžyro ir kitų valstybių.

Tai sumažina riziką, kad Lietuva liktų priklausoma tik nuo jau pagaminto dyzelino importo.

Tačiau yra viena problema – net turint savo perdirbimo gamyklą nuo pasaulinės rinkos atsiriboti nepavyksta.

Jeigu dyzelino didmeninė kaina Europoje kyla, poveikis galiausiai persiduoda ir Lietuvos degalinių švieslentėms.

Finansų ministerija patvirtino – planas jau parengtas

Dyzelinui peržengus anksčiau aptartą ribą, Finansų ministerija patvirtino, kad galimi veiksmai jau svarstomi.

Ministerijos teigimu, parengtas planas, kuriame numatytos įvairios mokestinės ir nemokestinės priemonės.

Tai reiškia, kad galimų sprendimų spektras nėra apribotas vien akcizo pakeitimu.

Tačiau konkretaus priemonių sąrašo ministerija kol kas nepaskelbė.

Taip pat kol kas nėra galutinio sprendimo, ar būtent 2,20 euro už litrą riba automatiškai reikš akcizo mažinimą.

Artimiausiu metu pasiūlymus ketinama aptarti su koalicijos partneriais, socialiniais partneriais ir sprendimų priėmėjais.

Pavasarį toks sprendimas jau buvo priimtas

Vairuotojams svarbus precedentas jau yra.

Pavasarį Seimas buvo laikinai sumažinęs dyzelinui taikomą akcizą.

Tuomet buvo skaičiuojama, kad dėl šio sprendimo litras dyzelino galėtų atpigti maždaug 6 centais.

Iš pirmo žvilgsnio suma gali atrodyti nedidelė.

Tačiau pripildant 50 litrų baką tai reikštų maždaug 3 eurų skirtumą. Per metus daug važiuojančiam žmogui ar įmonei susidarytų gerokai didesnė suma.

Vis dėlto net ir akcizo sumažinimas negali visiškai kompensuoti didelio tarptautinių naftos produktų kainų šuolio.

Brangus dyzelinas gali paliesti ne tik vairuotojus

Čia problema tampa aktuali ir tiems, kurie dyzelinio automobilio apskritai neturi.

Dyzelinas naudojamas transporto, logistikos, žemės ūkio ir kitose srityse. Jeigu įmonių išlaidos degalams ilgą laiką išlieka aukštos, dalis papildomų sąnaudų gali persikelti į prekių ir paslaugų kainas.

Brangesnis tampa produkcijos pristatymas į parduotuves, ūkininkų technikos naudojimas ir įvairūs transportavimo darbai.

Tai nereiškia, kad dėl dabartinio dyzelino kainų šuolio visos prekės automatiškai brangs.

Tačiau kuo ilgiau aukštos degalų kainos išsilaiko, tuo didesnis jų poveikis verslo sąnaudoms.

Kiek dabar kainuoja pripildyti baką?

Esant 2,24 euro vidutinei litro kainai, skaičiai jau gana iškalbingi.

50 litrų dyzelino kainuoja apie 112 eurų.

60 litrų – maždaug 134 eurus.

Dar visai neseniai, kai litras dyzelino kainavo apie 1,80 euro, 50 litrų bakas atsieidavo maždaug 90 eurų.

Skirtumas – daugiau nei 20 eurų vienam pilnam bakui.

Žmogui, kuris baką pripildo kelis kartus per mėnesį, tai jau tampa pastebima šeimos biudžeto eilute.

Ar kainos artimiausiu metu pradės kristi?

Vienareikšmio atsakymo šiuo metu nėra.

Daug kas priklausys nuo pasaulinių naftos kainų, geopolitinės situacijos, naftos perdirbimo gamyklų darbo, dyzelino pasiūlos Europoje ir Lietuvos valdžios sprendimų.

Jeigu įtampa tarptautinėse rinkose sumažėtų, kainos galėtų trauktis.

Tačiau jeigu pasiūlos problemos tęsis, o artėjant žiemai paklausa didės, spaudimas kainoms gali išlikti.

Todėl artimiausios dienos Lietuvos vairuotojams bus ypač svarbios.

2,20 euro riba, apie kurią anksčiau kalbėjo valdžia, jau peržengta. Finansų ministerija sako turinti parengtą veiksmų planą. Dabar lieka svarbiausias klausimas – ar aukštos kainos išsilaikys pakankamai ilgai, kad planas iš stalčiaus persikeltų į realius sprendimus, kuriuos vairuotojai pagaliau pajustų degalinių švieslentėse.