Tomas L.
Išpažinties atlikimas šiandien atrodo kitaip nei prieš kelis dešimtmečius. Į klausyklą vis dažniau atnešamos problemos, kurios anksčiau apskritai nebuvo laikomos sąžinės sąskaitos dalimi. Beveik 30 metų išpažinčių klausantis kunigas Grzegorzas Strzelczykas pastebi, kad pasikeitė ne tik žmonių daromos nuodėmės, bet ir jų požiūris į Atgailos sakramentą.
Interviu Lenkijos naujienų agentūrai PAP dvasininkas pasakojo apie naujus iššūkius, su kuriais tikintieji ateina į klausyklą, taip pat apie nusižengimus, kurie šiandien minimi gerokai rečiau. Jo teigimu, pasikeitė ne tik išpažįstamų nuodėmių sąrašas, bet ir pačių atgailaujančiųjų lūkesčiai.
Ateinančių į klausyklas – mažiau nuo pandemijos
Kunigas G. Strzelczykas išpažinčių klauso beveik tris dešimtmečius. Jo teigimu, šiandien į klausyklas ateina mažiau žmonių. Tam įtakos turėjo tiek pandemija, po kurios dalis tikinčiųjų nebegrįžo į bažnyčias, tiek vis stiprėjanti sekuliarizacija.
„Ryškus sumažėjimas buvo pastebimas pandemijos laikotarpiu. Jai pasibaigus dalis tikinčiųjų į bažnyčias taip ir nebegrįžo“, – teigė kunigas.
Vis dėlto mažesnis išpažinčių skaičius nereiškia, kad jos tapo paviršutiniškesnės. Dvasininkas pastebi, kad nemaža dalis žmonių šiandien būna geriau pasirengę ir siekia ne tik išvardyti savo nusižengimus, bet ir suprasti jų priežastis.
„Šie žmonės neapsiriboja vien išoriniu nuodėmių išvardijimu, bet stengiasi giliau pažvelgti į savo elgesio priežastis“, – sakė jis.
Kaip žmonės išpažįsta nuodėmes 2026 metais?
Jo teigimu, padidėjo ir žmonių sąmoningumas dėl atsakomybės už bendrąjį gėrį. Kaip pavyzdį jis pateikė daiktų nešimąsi iš darbovietės.
Anksčiau toks elgesys ne visada buvo suvokiamas kaip moralinis nusižengimas, tačiau dabar dažniau tampa sąžinės sąskaitos dalimi.
Pasikeitė ir anksčiau dažnai minimų nuodėmių sąrašas. Kunigas daug rečiau girdi prisipažinimus dėl sekmadienio Mišių praleidimo dėl ligos. Taip pat gerokai rečiau kalbama apie kyšių davimą.
Žmonės išpažįsta ir savo emocijas
Į klausyklą ateina ir žmonės, įsitikinę, kad nusidėjo, nors iš tiesų jų pagrindinė problema yra kaltės jausmas. Kunigas pabrėžia, kad šių dviejų dalykų nereikėtų tapatinti.
„Negalima nusidėti emocijomis, tačiau jos gali parodyti tas gyvenimo sritis ar santykius, kuriuos verta atidžiau apsvarstyti“, – aiškino jis.
Dvasininko nuomone, augantis psichologinio turinio populiarumas lemia tai, kad tikintieji kartais supainioja dvasinį darbą su terapija.
Nors išpažinties klausantis kunigas gali padėti religinėje srityje, jis negali pakeisti psichologo ar psichoterapeuto. Pastebėjęs nerimą keliančius signalus, jis gali rekomenduoti kreiptis į specialistą.
Žmonės ieško ne tik pareigos atlikimo, bet ir atleidimo
Pasak kunigo G. Strzelczyko, keičiasi ir pati tikinčiųjų motyvacija. Vis dažniau išpažintis nebelaikoma vien religine pareiga.
„Žmonės ateina į klausyklą ne tam, kad atliktų religinę pareigą. Jie ateina ieškodami atleidimo“, – sakė jis.
Tuo pat metu vis daugiau žmonių išpažintyje ieško ne tik nuodėmių išrišimo, bet ir gilesnio savo gyvenimo supratimo.
