Tomas L.
Prasidėjo dar praėjusiais metais.
Rusija ruošiasi teismui prieš Lietuvą ir Estiją: panašus pretekstas buvo naudotas prieš Krymo okupaciją
Rusija rengia ieškinį prieš Baltijos valstybes JT Tarptautiniame Teisingumo Teisme dėl neva vykdomos rusakalbių gyventojų diskriminacijos.
LRT praneša, kad Rusija rengia kreipimąsi į JT Tarptautinį Teisingumo Teismą prieš Baltijos valstybes dėl tariamos rusakalbių gyventojų diskriminacijos. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistų atlikto tyrimo duomenimis, pasirengimas šiems veiksmams prasidėjo dar praėjusiais metais ir gali būti platesnės Maskvos informacinės kampanijos prieš regioną dalis.
Anksčiau panašius kaltinimus dėl tariamos „rusakalbių priespaudos“ Rusija naudojo kaip vieną iš propagandinių pretekstų okupuoti Krymą ir pradėti karą prieš Ukrainą.
Žurnalistai išsiaiškino, kad praėjusią vasarą Rusijos užsienio reikalų ministerija ieškinio rengimą pavedė Maskvos advokatų kontorai „Monastyrsky, Ziuba, Stepanov & Partners“. Prie darbo taip pat buvo pasitelkti Nikolajus Meževičius ir Vladimiras Simindėjus, kurie Rusijoje pristatomi kaip Baltijos šalių ekspertai. Tyrimo duomenimis, jie daugelį metų bendradarbiavo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Lietuva jau yra gavusi penkias Rusijos notas. Jose Maskva kaltino Vilnių rusų diskriminacija, JT konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo pažeidimais, Antrojo pasaulinio karo paminklų griovimu, „nacizmo šlovinimu“ ir rusakalbių gyvenimo sąlygų bloginimu. Panašias notas Rusija siuntė ir Latvijai, ir Estijai.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija šiuos kaltinimus laiko teisiškai ir faktiškai nepagrįstais. Lietuvos diplomatai Maskvos veiksmus pirmiausia vertina kaip propagandinės kampanijos dalį. Valstybės saugumo departamentas taip pat mano, kad Rusija JT Tarptautinį Teisingumo Teismą gali naudoti ne tiek siekdama konkretaus sprendimo, kiek kaip platformą informaciniam spaudimui Baltijos valstybėms.
Vis dėlto ekspertai ragina į šią grėsmę nenumoti ranka. Kelno universitete dirbantis Rusijos tarptautinės teisės specialistas Glebas Bogušas teigia, kad Maskvos veiksmuose įžvelgia rimtą strateginį poslinkį. „Aš į tai žiūrėčiau rimtai“, – sakė G. Bogušas.
Analitikai pabrėžia, kad didžiausia rizika slypi ne tik pačiame teismo procese. Rusija agresiją prieš Ukrainą pateisino tariamu „tėvynainių gynimu“. Dabar panaši retorika naudojama ir Baltijos valstybių – Europos Sąjungos ir NATO narių – atžvilgiu. Net jei ieškinys teisiškai būtų silpnas, jis gali ne vienus metus blaškyti diplomatus, kelti triukšmą tarptautinėse institucijose ir stiprinti Rusijos propagandos naratyvą apie tariamą rusakalbių diskriminaciją.
Pasidalinkite su draugais
