Aidas Užkuraitis
Vidurinės Azijos valstybės vis dažniau perka kiniškus naikintuvus, dronus, šarvuotąją techniką ir oro gynybos sistemas, taip mažindamos priklausomybę nuo Rusijos karinės pramonės.
Tai skelbia leidinys „The Caspian Post“.
Rusija pamažu praranda ginklų tiekimo Vidurinės Azijos šalims monopolį, kurį išlaikė dar nuo sovietinių laikų. Karui Ukrainoje tęsiantis, Kazachstanas, Uzbekistanas, Turkmėnistanas, Tadžikistanas ir Kirgizija vis aktyviau diversifikuoja savo ginkluotę, o pagrindine Maskvos konkurente tampa Kinija.
Pekinas jau tiekia regionui kovinius dronus, naikintuvus, transporto lėktuvus, šarvuotąją techniką ir oro gynybos sistemas. Kinija taip pat finansuoja pasienio infrastruktūros projektus.
Uzbekistanas naudoja kiniškas FD-2000 oro gynybos sistemas, o anksčiau yra įsigijęs ir smogiamųjų dronų. 2026 m. liepą–rugpjūtį pasirodė pranešimų, kad Taškentas gali gauti keturis J-10CE naikintuvus, taip pat svarstomas galimas dar 20 orlaivių sandoris. Vis dėlto oficialaus šios informacijos patvirtinimo kol kas nėra.
Kazachstanas, nors yra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narys ir palaiko glaudžius karinius ryšius su Rusija, naudoja kiniškus „Wing Loong“ dronus ir Y-8F-200 karinius transporto lėktuvus.
Turkmėnistanas jau ilgą laiką perka kiniškas oro gynybos sistemas, tarp jų HQ-9 ir HQ-12, taip pat dronus.
Tadžikistanas iš Kinijos gauna šarvuotąją techniką, minosvaidžių sistemas ir šaulių ginklus. Pekinas taip pat dalyvauja kuriant saugumo infrastruktūrą palei Tadžikistano ir Afganistano sieną.
Kinijos įsitvirtinimas regione svarbus ne vien dėl parduodamų ginklų kiekio. Įsigijus oro gynybos sistemų ar naikintuvų, su tiekėju užmezgami ilgalaikiai ryšiai – šaliai vėliau reikia raketų, atsarginių dalių, programinės įrangos, modernizacijos ir personalo mokymo.
Visa tai vyksta smarkiai mažėjant Rusijos ginklų eksportui. SIPRI duomenimis, 2021–2025 m. Rusijos ginklų eksportas, palyginti su 2016–2020 m. laikotarpiu, sumažėjo 64 proc., o Rusijos dalis pasaulinėje ginklų eksporto rinkoje smuko nuo 21 proc. iki 6,8 proc.
Vis dėlto Maskva dar neprarado savo įtakos. Didelę regiono šalių ginkluotės dalį vis dar sudaro sovietinė arba rusiška technika, o Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas tebėra KSSO nariai.
Tačiau pagrindinis pokytis jau akivaizdus: Vidurinės Azijos valstybės nebenori priklausyti nuo vieno ginklų tiekėjo.
Rusija praranda ne visą regiono rinką, o tai, ką ilgus dešimtmečius laikė savaime suprantamu dalyku – savo monopolį. Tuo metu Kinija vis sparčiau įsitvirtina Vidurinės Azijos karinėje srityje.
